Reklama

Infekcinė mononukleozė – KUL gydytojų akiratyje

Infekcinė mononukleozė – KUL gydytojų akiratyje
AA

Ruduo ir žiema – metas, kai Klaipėdos universiteto ligoninėje kasdien sulaukiama vis daugiau jaunųjų pacientų, sergančių įvairiomis virusinėmis infekcijomis. Greta įprastų peršalimų ar gripo atvejų gydytojams tenka susidurti ir su retesnėmis, tačiau kliniškai svarbiomis ligomis. Viena jų – Epstein–Barro viruso (EBV) sukelta infekcinė mononukleozė, dar vadinama „bučinių liga“.

„Infekcinė mononukleozė dažniausiai diagnozuojama vaikams ir jaunimui, jos eiga neretai sudėtinga, o simptomai primena kitas infekcijas. Dėl to labai svarbu laiku atlikti išsamius tyrimus ir tiksliai nustatyti diagnozę“, – pabrėžia KUL vaikų infekcinių ligų gydytoja Jūratė Šaknienė.

Apie šią ligą, jos eigą ir gydymo galimybes – pokalbis su gydytoja.

– Gydytoja, kas yra infekcinė mononukleozė ir kuo ši liga ypatinga?
– Tai ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia Epstein–Barro virusas. Dažniausiai serga vaikai ir jaunimas. Liga neretai vadinama „bučinių liga“, nes pagrindinis jos plitimo būdas yra per seiles. Infekcinė mononukleozė pažeidžia imuninę sistemą – limfmazgius, kepenis, blužnį – ir gali sukelti užsitęsusį silpnumą bei nuovargį.

– Kaip užsikrečiama šiuo virusu?
– Dažniausiai artimo kontakto metu: kosint, čiaudint, naudojantis tais pačiais indais ar bučiuojantis. Retesniais atvejais virusas gali būti perduotas per kraujo transfuziją ar organų transplantaciją. Svarbu žinoti, kad kartą užsikrėtus žmogus visą gyvenimą išlieka viruso nešiotoju ir, pats to nejausdamas, gali jį perduoti kitiems.

– Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
–Šios ligos požymių spektras labai platus – nuo visiškai besimptomės eigos iki labai retai pasitaikančių sunkių, net letalinių atvejų. Inkubacinis, arba tylusis, ligos laikotarpis trunka 2–5 savaites. Pirmiausia virusas patenka į nosiaryklės gleivinę ir sukelia nosiaryklės bei limfmazgių uždegimą.

Klasikinė ligos pradžia – karščiavimas, gerklės skausmas ir įvairių sričių limfmazgių padidėjimas. Liga dažnai palaikoma paprastu peršalimu, gripu ar angina. Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, labai padidėja tonzilės, ant jų atsiranda pilkšvų ar žalsvų pūlingų apnašų. Pacientus vargina stiprus gerklės skausmas, galvos skausmas, kaulų laužymas, bendras silpnumas.

Be to, dažnai padidėja kepenys ir blužnis, kai kuriais atvejais gali atsirasti gelta. Apie 5 proc. pacientų stebimas smulkus bėrimas. Svarbu paminėti, kad jeigu šia liga sergantis pacientas gydomas ampicilino grupės antibiotikais, beveik visada išsivysto išplitęs bėrimas, kurio atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškus.

– Kiek laiko tęsiasi ši liga?
– Klinikiniai požymiai paprastai trunka 2–3 savaites, tačiau silpnumas, nuovargis gali tęstis mėnesiais.

– Kokios galimos komplikacijos?
– Dažniausiai tai antrinės bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinė angina. Reta, bet labai pavojinga komplikacija – blužnies plyšimas, todėl persirgus infekcine mononukleoze rekomenduojame vengti fizinio krūvio. Labai retos komplikacijos – meningitas, encefalitas, hepatitas, pneumonija.

– Kaip gydoma infekcinė mononukleozė?
– Specifinio gydymo ar vakcinos nėra. Skiriame simptominį gydymą: vaistus nuo karščiavimo, skysčių terapiją, esant komplikacijoms – antibiotikus ar, labai retais atvejais, kortikosteroidus. Dalis vaikų ar paauglių į ligoninę atvyksta po ilgesnės nei 10 dienų ligos eigos, kai būna netekę daug skysčių, nusilpę, todėl reikalinga stacionarinė pagalba.

– Kokios galimybės diagnozuoti ir gydyti infekcinę mononukleozę KUL?
– Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekami hematologiniai, biocheminiai, serologiniai tyrimai bei molekulinės laboratorijos PGR testai. Tai leidžia greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę. Mūsų Vaikų infekcinių ligų skyriuje pacientams suteikiama kvalifikuota gydytojų pagalba, taikomas tinkamiausias gydymas ir užtikrinama nuolatinė priežiūra.

– Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį?
– Jeigu vaikas karščiuoja ilgiau nei 10 dienų, skundžiasi stipriu gerklės skausmu, yra labai silpnas, padidėję limfmazgiai – būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu nepamiršti, kad kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo mažesnė komplikacijų rizika ir tuo greičiau pacientas sulauks tinkamos pagalbos.

Primename, kad registruotis pas KUL infekcinių ligų gydytojus ambulatoriškai galima tel. +370 46 410000 arba per ipr.esveikata.lt sistemą.

KUL stacionare gydomi vaikai nuo 1 metų (esant poreikiui – ir nuo 6 mėn., dažniausiai su šeimos gydytojo siuntimu).

Vaikai priimami ir ambulatoriškai pas vaikų ligų gydytoją (su šeimos gydytojo siuntimu). Jei nepavyksta užsiregistruoti per e.sveikatą, galima patogiai paskambinti į registratūrą – laisvų laikų turime visada, o prireikus papildome.