Klaipėda 15.3°C
Nuo sausio 1 dienos veiklą pradėjęs Valstybinis kelių fondas Klaipėdai ir visam Vakarų Lietuvos regionui atveria reikšmingas galimybes gerinti susisiekimo infrastruktūrą. Ypatingas dėmesys šiemet skiriamas magistralei Vilnius–Klaipėda – vienai svarbiausių šalies transporto arterijų, jungiančiai uostamiestį su sostine ir užtikrinančiai sklandų krovinių bei keleivių judėjimą. Atsižvelgiant į ilgametį investicijų trūkumą ir sudėtingą kelio dangos būklę, šiai magistralei numatytas aukščiausias prioritetas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad padėtis pagrindinėje šalies automagistralėje reikalauja neatidėliotinų sprendimų. „Kadangi eilę metų nebuvo investuojama į automagistrales, mes šią dieną turime labai sudėtingą situaciją su A1 (Vilnius–Klaipėda) automagistrale (...). Po šios ypatingai šaltos, speiguotos žiemos pavasarį turėsime dar daugiau iššūkių su magistrale, nes jos dangos būklė yra labai prastos kokybės. Todėl (A1 magistralei) yra dedamas didelis prioritetas iš fondo“, – posėdyje sakė ministras. Šie darbai yra tiesiogiai susiję su Klaipėdos, kaip strateginio jūrų uosto miesto, konkurencingumu ir eismo saugumu.
Iš viso šiemet Valstybinis kelių fondas planuoja surinkti 178,8 mln. eurų, kurie bus skirti 101 projektui visoje Lietuvoje. Numatyta sutvarkyti 274 kilometrus kelių bei atnaujinti 51 kritinės būklės tiltą. Magistraliniuose keliuose bus įgyvendinami 34 projektai – planuojama atnaujinti 137 kilometrus kelių ir 17 tiltų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis investicijų teks pagrindinėms šalies jungtims, tarp jų ir Klaipėdą su kitais regionais siejančioms kryptims.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė akcentavo, kad fondo veikla siekiama spręsti ilgalaikę infrastruktūros finansavimo problemą. „Tikimės, kad fondas padės spręsti tą besitęsiantį lėšų trūkumą valstybinės reikšmės keliams ir valstybinių kelių degradaciją bei užtikrins stabilų finansavimą valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektams“, – sakė viceministrė. Ji taip pat pabrėžė strateginį tikslą: „Siekiame, kad 80 proc. valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga atitikų kelių būklės dangos indekso kriterijus.“
Be magistralės Vilnius–Klaipėda atnaujinimo, šiemet taip pat bus tęsiami „Via Balticos“ paskutinio etapo darbai ties Lenkijos siena bei užbaigiami magistralės Vilnius–Utena tvarkymo darbai. Planuojama pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukciją. Iš visos fondo sumos 108,8 mln. eurų bus skirta magistraliniams ir mokamiems valstybinės reikšmės krašto keliams, 50 mln. eurų – nemokamiems krašto keliams, o 20 mln. eurų – rajoniniams keliams.
Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pažymėjo, kad šiemet didžiausias dėmesys skiriamas magistraliniams keliams, nes jais juda daugiau nei pusė viso šalies transporto srauto, o bet kokie dangos defektai tiesiogiai veikia eismo saugumą. Jis taip pat informavo, kad ieškoma papildomų finansavimo galimybių bendradarbiaujant su ILTE, Europos investiciniu banku bei Šiaurės investiciniu banku, siekiant sustiprinti fondo finansinį pajėgumą ir užtikrinti dar spartesnį infrastruktūros atnaujinimą.
Ministrų kabinetui patvirtinus Kelių fondo nuostatus, iš fondo bus finansuojami pradėti ir dar nebaigti projektai, prasčiausios būklės keliai, tiltai, viadukai ir tuneliai, taip pat projektai, finansuojami Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų lėšomis. Šiemet iš fondo nebus finansuojami projektai, susiję su kelių pritaikymu valstybės gynybos pajėgumams ar civilinei saugai stiprinti bei aplinkkelių tiesimu.
Valstybinio kelių fondo veiklos pradžia žymi naują etapą šalies infrastruktūros politikoje. Klaipėdai tai reiškia realius ir ilgai lauktus sprendimus, stiprinančius miesto ir viso regiono susisiekimo patikimumą, ekonominį gyvybingumą bei eismo saugumą.
