Klaipėda 14.7°C
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, vykdydami prevencinius reidus, vis dažniau susiduria su gyventojų neatsakingu elgesiu gamtoje. Fiksuojami atvejai, kai laužai paliekami neužgesinti arba kūrenami tam neskirtose vietose, nepaisant galiojančių saugumo reikalavimų.
Pasak specialistų, tokie veiksmai kelia rimtą grėsmę aplinkai ir žmonių saugumui. Neatsargiai palikta ugnis gali greitai išplisti, sukelti miškų ir pievų gaisrus, o taip pat sukelti pavojų šalia esantiems pastatams bei kitiems objektams.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba primena, kad „laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama“. Taip pat akcentuojama, jog „miške laužus leidžiama kurti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose“.
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad itin pavojinga kūrenti laužus durpingose vietovėse ar esant sausroms bei stipriam vėjui. Kaip nurodoma pranešime, „draudžiama kurti laužus durpingose vietose ir miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, pučiant stipriam vėjui, ypač sausoje vietoje – arti medžių ir jų šakų, šalia laužo laikyti degųjį skystį“.
Gyventojai raginami laikytis atsargumo priemonių ir atsakingai elgtis su ugnimi. Pabrėžiama, kad „smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti: užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenti“. Taip pat svarbu įvertinti vietos teisės aktus, nes „labai svarbu išsiaiškinti, ar vietinės savivaldybės tvarkos taisyklės leidžia kūrenti laužus savo teritorijos ribose“.
Primintina, kad net ir naudojant kietu kuru kūrenamus įrenginius būtina laikytis saugaus atstumo. Kaip pažymi pareigūnai, „kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus leidžiama kurti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“.
