Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) interjeras, jau susižėręs ne vieną tarptautinį ir nacionalinį apdovanojimą, toliau skina laurus – šis darbas pateko tarp prestižinio WAF (World Architecture Festival) konkurso finalininkų. Interjero autoriams tai – antra nominacija iš eilės, o tokio įvertinimas architektūros „oskarais“ vadinamame konkurse – tik antras Lietuvos istorijoje.
Jau 17-ąjį kartą vyksiantis WAF (World Architecture Festival) yra vienas didžiausių ir prestižiškiausių architektūros ir interjero dizaino konkursų pasaulyje. Architektų M. Mateikos, I. Ankudavičienės, A. Pakalniškytės, G. Privedienės ir dekoratoriaus M. Petravičiaus kurtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) interjeras šiemet nominuotas WAF Viešųjų pastatų kategorijoje.
Pasak vieno iš projekto autorių, studijos „MAMA architects“ vadovo Mariaus Mateikos, būti atrinktiems į finalininkų sąrašą – didelis laimėjimas, mat šiemet varžėsi itin daug darbų, kurių lygis buvo kaip niekada aukštas.
„Turbūt kiekvienas autorius, vertindamas savo darbą, yra subjektyvus. Juk, kaip bebūtų, tai yra jo kūdikis, todėl smagu pamatyti, kaip tas darbas atrodo iš šalies ir kaip jį vertina kiti“, – apie tarptautinį įvertinimą sako M. Mateika.
M. Mateika ir I. Ankudavičienė WAF konkurse buvo nominuoti ir pernai – tuomet į finalininkų sąrašą įtrauktas jų kurtas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) salės interjeras. Iki šiol tokį rezultatą yra pavykę pasiekti tik architekto Alfredo Trimonio studijai „Trimonis architects“.
Konkurso finalas, kurio metu žiūrovams ir ekspertų komisijai projektai bus pristatomi gyvai bei bus išrinkti nugalėtojai, vyks lapkričio 12-14 d. dienomis Majamyje.
Pavasarį architektai pelnė kitą reikšmingą apdovanojimą – viename svarbiausių tarptautinių dizaino konkursų pasaulyje „A’Design Award & Competition“ KMVT interjeras buvo įvertintas auksu. Savo apimtimi ir įvairove išsiskiriančiame konkurse projektas geriausiu buvo pripažintas 2024-2025 m. interjero ir parodų erdvių kategorijoje.
KMVT interjeras taip pat įvertintas ir nacionaliniame konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė ’24“ – jis nugalėjo geriausio apšvietimo ir geriausio visuomeninio interjero kategorijose, bei buvo nominuotas ką tik praūžusiuose Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose.
Akcentas – analogų pasaulyje neturintis molio dekoras
Pasak M. Mateikos, prie KMVT interjero dirbo itin didelė komanda, kurios narių labai skirtingos kompetencijos, noras ir užsidegimas leido pasiekti įspūdingų rezultatų. Tam įtakos turėjo ir šiais laikais gan reta, net prabangi galimybė – neskubėti ir išieškoti geriausių, originaliausių, kokybiškiausių architektūrinių ir dizaino sprendimų.
Pagrindinis architektų darbo tikslas buvo pakeisti tradicinį įsivaizdavimą apie teatrą ir sukurti netipinį, patyriminį interjerą, kuriame prioritetas teikiamas ne prabangai, o šilto, savo jausmo įspūdžiui ir jaukumui.
„Bene visų teatrų interjerai būna sofistikuoti, rafinuoti, tačiau tai žmonių dažniausiai nepaliečia. Mes norėjome, kad šis teatras kalbėtų kita kalba, užgautų sielos stygas ir kiekvieną paliestų asmeniškai. Tikiuosi, kad šis subtiliai šiltas, jautrus, patyriminis interjeras sukuria paveikią nuotaiką ir nepalieka abejingų“, – dalijasi „Mama architects“ vadovas.
Vis tik labiausiai pernai pavasarį duris atvėręs KVMT išsiskiria unikaliomis erdvėmis, išpuoštomis M. Petravičiaus rankomis kurtu dekoru, kuriam buvo naudojamas molis.
„Paradoksalu, tačiau molis buvo didžiausia mūsų inovacija, nepaisant to, kad jis – labai archajiškas ir Lietuvoje statybose naudojamas nuo seno. Vis tik smarkiai primiršta statybinė medžiaga šiame objekte tarsi atgimė iš naujo. Technologijos ir įrankiai, pasitelkti KVMT molio dekorui, yra nauji, inovatyvūs ir unikalūs – juos sukūrėme ir pritaikėme specialiai šio teatro erdvėms“, – pasakoja M. Mateika.
Unikalūs ne tik technologiniai sprendimai, bet ir milžiniškas dekoro mastelis. Analogų pasaulyje neturinčiam sumanymui įgyvendinti prireikė 32 tonų molio. Architektas neslepia, kad idėja buvo labai ambicinga ir sunkiai įgyvendinama, tad bene didžiausias komandos iššūkis ir tikslas buvo atlikti tai, ką sumanė, ir spėti viską atlikti laiku.
„Kadangi teatras – pilnas sudėtingų mechanizmų, jame reikia įdiegti nemažai įmantrių, iššūkių keliančių technologinių sprendimų. Visgi tai nėra kažkas nauja. Tuo tarpu tokio mastelio molio dekoro pasaulyje niekas niekada nėra daręs. Mes su komanda patys išradome šį dviratį – patys turėjome sužinoti, kaip padaryti tai, ko niekas dar nedarė, kai niekas nežino, kaip tai padaryti“, – prisimena M. Mateika.