Kai jaunimo darbuotojai stiprūs – stiprus ir miestas

Ar jaunimo darbuotojas gali padėti jaunuoliui įveikti krizę, jei pats balansuoja ant perdegimo ribos? Ar galime tikėtis emociškai atsparios jaunosios kartos, jei nesukuriame saugios sistemos tiems, kurie su ja dirba kasdien?

Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma 2025 m. rugsėjo 21–26 dienomis Klaipėdoje, kur vyko tarptautiniai Erasmus+ mokymai „Resilience, Inclusion, Support & Empowerment for Youth Workers (RISE)“. Projektą įgyvendino Socialinio tvarumo akademija kartu su partneriais iš Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Norvegijos. Į uostamiestį susirinko 28 jaunimo darbuotojai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai – žmonės, kurie kasdien dirba su jaunais žmonėmis, dažnai susiduriančiais su nerimu, depresija, trauma ar socialine atskirtimi.

Tačiau šie mokymai buvo ne tik apie jaunimą. Jie buvo ir apie tuos, kurie stovi šalia.

 

Apie tai, apie ką dažnai tylima

Jaunimo darbuotojai – pirmieji, kurie išgirsta apie savęs žalojimą, panikos atakas ar tyliai išgyvenamą vienišumą. Jie tampa „saugia stotele“ jaunuoliams, kurie nedrįsta kalbėti nei su tėvais, nei su mokytojais.

RISE mokymuose dalyviai gilinosi į tai, kaip atpažinti ankstyvus emocinių sunkumų ženklus, kaip reaguoti krizinėse situacijose ir kaip kurti pasitikėjimu grįstą ryšį. Buvo analizuojami realūs atvejai, išbandomi vaidmenų žaidimai, taikomi dailės terapijos metodai, sąmoningo kvėpavimo praktikos. Tačiau labai aiškiai nuskambėjo ir kita žinutė – negalima gelbėti kitų, jei pats skęsti.

Rekomendacijos Klaipėdai: nuo pavienių iniciatyvų – prie sistemos

Mokymų kulminacija tapo dalyvių parengtos rekomendacijos, skirtos Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybai. Tai nėra teorinis dokumentas – tai praktiniai pasiūlymai, gimę iš kasdienės patirties.

Ką siūloma stiprinti mieste?

🔹 Daugiau jaunimui draugiškų, saugių erdvių.
Neformalios, atviros vietos, kuriose jaunas žmogus gali būti savimi – be spaudimo, be vertinimo, be baimės. Tokios erdvės kuria priklausymo jausmą ir tampa prevencijos pagrindu.

🔹 Integruotą pagalbos sistemą.
Mokyklos, socialinės tarnybos, psichologai, NVO ir savivaldybė neturėtų veikti atskirai. Aiškūs bendradarbiavimo protokolai ir pasidalinta atsakomybė leistų greičiau reaguoti į krizes ir užtikrinti, kad jaunas žmogus „nepasimestų sistemoje“.

🔹 Emocinio raštingumo ugdymą nuo ankstyvo amžiaus.
Kalbėti apie jausmus turi būti taip pat natūralu, kaip mokytis matematikos. Investicija į emocinį intelektą dar darželyje – tai mažiau krizių paauglystėje.

🔹 Tėvų švietimą.
Tėvai dažnai pirmieji pastebi pokyčius, tačiau ne visada žino, kaip reaguoti. Viešos paskaitos, informacinės kampanijos ir aiškūs resursai galėtų tapti svarbia prevencijos dalimi.

🔹 Bendraamžių palaikymo programas.
Jauni žmonės dažnai pirmiausia atsiveria savo draugams. Struktūruotos „peer-to-peer“ iniciatyvos mažina stigmą ir skatina kalbėti apie psichikos sveikatą atviriau.

 

O kas pasirūpins tais, kurie rūpinasi kitais?

RISE projekto dalyviai labai aiškiai įvardijo: jei norime kokybiško darbo su jaunimu, turime užtikrinti jaunimo darbuotojų gerovę.

Rekomendacijose siūloma:

• užtikrinti realias poilsio ir atostogų galimybes – be kaltės jausmo ir „nuolatinio pasiekiamumo“;
• gerbti darbo ir asmeninio gyvenimo ribas, riboti komunikaciją po darbo valandų;
• sudaryti sąlygas profesinei pagalbai;
• investuoti į darbuotojų fizinę ir emocinę sveikatą – nuo sporto ar sąmoningumo praktikų iki kitų atsparumą stiprinančių priemonių.

Tai ne privilegijos. Tai būtinos sąlygos tvariam jaunimo darbui.

 

Klaipėda gali būti pavyzdys

RISE mokymai parodė, kad Klaipėda turi aktyvią, motyvuotą ir tarptautiniame kontekste mąstančią jaunimo darbuotojų bendruomenę. Tačiau vien entuziazmo neužtenka – reikalingi sisteminiai sprendimai.

Investicija į jaunimo emocinę sveikatą ir jaunimo darbuotojų atsparumą – tai investicija į saugesnį, empatiškesnį ir stipresnį miestą.

Klaipėda jau parodė, kad gali būti atvira tarptautiniam bendradarbiavimui. Dabar atėjo laikas tapti pavyzdžiu, kaip savivalda gali nuosekliai stiprinti jaunimo gerovės sistemą.

Nes kai stiprūs tie, kurie dirba su jaunimu – stiprėja ir visa bendruomenė.

 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis