Klaipėda 19.4°C
Penktadienį Klaipėdą užklupo išskirtinai intensyvi liūtis – vos per 4 valandas iškritęs kritulių kiekis gerokai viršijo tiek dešimtadienio, tiek mėnesio normą ir sukėlė iššūkių miesto infrastruktūrai bei gyventojams. Liepos 11 d. popietę liūties metu Klaipėdoje iškrito 38,9 mm kritulių, tai yra daugiau nei pusė įprastai per visą liepos mėnesį iškrentančio kritulių kiekio.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos („Meteo.lt“) duomenimis, penktadienį, liepos 11 d. popietę, Klaipėdoje liūties metu vos per kelias valandas iškrito 38,9 mm kritulių – tai sudaro net 58 % viso mėnesio daugiametės kritulių normos (67 mm) ir beveik pusantro karto viršijo įprastą antrojo liepos mėnesio dešimtadienio kritulių normą (21 mm).
„Tądien Klaipėdoje iškrito 43,6 mm (38,9 mm iš jų iškrito liūties metu) – yra labai didelis kritulių kiekis, gerokai viršijantis įprastas normas. Per visą parą iškrito daugiau nei pusė įprasto liepos mėnesio kritulių kiekio ir daugiau nei du kartus buvo viršytas liepos mėnesio antro dešimtadienio vidurkis. Nors pagal oficialią klasifikaciją smarkus lietus pradedamas fiksuoti nuo 50 mm per 12 valandų, šis kiekis buvo arti ribos, kai tokios kategorijos lietus gali sukelti infrastruktūros trikdžius ir potvynius“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
„Klaipėdos vanduo“ savaitgalį gavo apie 40 pranešimų iš gyventojų – daugiausia pietinės miesto dalies: Taikos pr., Baltijos pr., Debreceno, Reikjaviko, Mogiliovo, Dubysos ir kitų gatvių. Visos situacijos buvo fiksuojamos ir operatyviai sprendžiamos – valomos grotelės, vertinama tinklų būklė, proaktyviai tikrinamos žinomos jautrios miesto vietos.
„Miestas nuolat plečiasi, o žaliųjų plotų, kur anksčiau natūraliai susigerdavo lietaus vanduo, vis mažėja. Tuo tarpu miesto inžineriniai tinklai buvo projektuoti ne dabartinėms, sparčiai besikeičiančioms klimato sąlygoms. Vien praėjusiais metais probleminėse Klaipėdos vietose rekonstravome daugiau nei 2,7 km paviršinių vandens surinkimo tinklų ir nutiesėme daugiau nei 0,7 km visiškai naujų tinklų – tam per pastaruosius metus investavome apie 1,4 mln. eurų. Situacijai išliekant sudėtingai, toliau tęsiame sisteminį planavimą – atliekame mums 2019 metais dalies perduotų tinklų inventorizaciją, vykdome baseinų modeliavimą, atnaujiname siurblines. 2025–2026 metais numatome investuoti daugiau nei 7,3 mln. eurų į būtinos infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Tarp reikšmingiausių būsimų darbų – naujų tinklų statyba ir rekonstrukcija, papildomai atliekami hidraulinio modeliavimo darbai, leidžiantys tiksliau prognozuoti sistemos apkrovas ir planuoti sprendimus jautriausiose vietose, lietaus valymo įrenginių statyba, siurblinių našumo didinimas ir kt.
Tarnybos primena, kad liūčių metu dalis lietaus surinkimo grotelių gali laikinai užsikimšti ir dėl vėjo atneštų žolės likučių, šakų ar šiukšlių. Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Klaipėdos paslaugos“ jas periodiškai valo, tačiau gyventojų įsitraukimas padėtų pastebėti problemas greičiau.
