Klaipėda 15°C
Kalbėdami apie ateitį, dažniausiai minime dirbtinį intelektą, 5G ryšį ar išmaniuosius namus. Tačiau kartu turime prisiminti, kad ne visi keliauja tuo pačiu greičiu. Šiandien Lietuvoje dar yra dešimtys tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi net bazinių skaitmeninių įgūdžių.
„Noriu parašyti anūkui, bet nemoku“
Tokias situacijas girdime dažnai. Ne vienas senjoras prisipažįsta, kad bijo „paspausti ne tą mygtuką“, nes trūksta drąsos ar kantraus paaiškinimo. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenys tai patvirtina: 2025 m. internetu naudojosi 89,3 proc. 16–74 metų gyventojų, tačiau vyresnių žmonių tarpe situacija išlieka kitokia – 65–74 metų amžiaus grupėje internetu naudojosi vos 65,2 proc.
Šie skaičiai atskleidžia ne tik technologinį, bet ir socialinį atotrūkį. Trečdalis vyresnio amžiaus žmonių vis dar lieka už skaitmeninės visuomenės ribų, o tai reiškia – sunkesnį ryšį su artimaisiais, ribotą prieigą prie kasdienių paslaugų ar net sveikatos sistemos.
Patikimumas ir žmogiškumas – vertybės, kurios jungia
Šiame kontekste ypatingą vaidmenį atlieka telekomunikacijų bendrovės. Jos ne tik atneša technologijas į namus, bet ir padeda jas suprasti. Viena tokių įmonių – Splius.
Šio ryšio tiekėjo klientų bazėje beveik kas penktas vartotojas yra senjoras, todėl čia itin vertinama ne tik paslaugų kokybė, bet ir požiūris: kantrybė, pagarba, paprastas paaiškinimas. Ne vienas vyresnio amžiaus klientas yra pasakojęs, kad didžiausią įspūdį palieka ne interneto greitis ar televizijos įvairovė, o tai, jog technikas ar konsultantas neskuba baigti pokalbio, kol žmogus tikrai supranta. Tokios smulkios detalės kuria tai, kas šiandien tampa svarbiausia – pasitikėjimą.
Ar skaitmeninė atskirtis yra neišvengiama?
Ne. Tačiau tam reikia bendrų pastangų – šeimos narių, bendruomenės ir įmonių, kurios kasdien dirba su technologijomis. Tik tokiu būdu vyresnioji karta gali ne tik naudotis internetu, bet ir atrasti jame naujų galimybių: paprasčiau bendrauti su artimaisiais, patogiau užsisakyti paslaugas, o prireikus – greičiau gauti pagalbą.
„Dirbdami su senjorais pastebime, kad iššūkiai yra dvejopi. Viena vertus, dalis žmonių jaučiasi nesaugiai, nes bijo suklysti ar paspausti netinkamą mygtuką. Kita vertus, technologijos dar nėra vienodai prieinamos visiems – ne kiekvienas senjoras turi kompiuterį, išmanųjį telefoną ar kokybišką interneto ryšį, ypač mažesniuose miesteliuose. Tai reiškia, kad problema slypi ne tik įgūdžiuose, bet ir prieinamume. Kai užtikrinamos abi sąlygos – tiek galimybė turėti technologiją, tiek pagalba ją suprasti – rezultatas yra akivaizdus: senjorai ne tik pradeda naudotis skaitmeniniais įrankiais, bet ir atranda jų kuriamą vertę kasdienybėje,“ – sako „Splius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Renata Beniulytė-Šležienė.
Tai rodo, kad skaitmeninė atskirtis nėra neišvengiamas likimas. Ji mažėja tada, kai technologijos tampa pasiekiamos, o žmonės sulaukia kantraus ir aiškaus paaiškinimo.
Technologijos yra tik priemonė, o tikrasis tikslas – žmonės
Skaitmeninė atskirtis neturi būti neišvengiama – jei kartu rasime būdų, kaip paprastai ir kantriai paaiškinti, senjorai galės ne tik naudotis internetu, bet ir atrasti naują ryšį su pasauliu.
„Splius“ tiki, kad kiekvienas žmogus turi jaustis bendruomenės dalimi. Todėl čia svarbiausia ne vien techninės galimybės, bet ir žmogiškas santykis: išgirsti ir pasidalinti. Kiekvienas mūsų turime mamą, tėtį ar senelį. Kiekvienas norime, kad jų pasaulis būtų atviras. Ir būtent tada, kai technologija susitinka su žmogiškumu, gimsta tikrasis ryšys.
Užsakomasis turinys
