Vasaros pavojus pajūryje: Vibrio bakterijų grėsmė Baltijos jūroje auga

Augant jūros temperatūrai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įspėja apie didėjantį Vibrio bakterijų pavojų Baltijos pakrantėse.

Pastaraisiais metais, dėl klimato kaitos nulemtų aplinkos pokyčių, vasaros sezono metu Baltijos jūroje fiksuojama vis daugiau atvejų, kai vandenyje išplitusios Vibrio rūšies bakterijos sukelia žmonėms pavojingas infekcijas. Į šią grėsmę neseniai atkreipė dėmesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC), pateikdamas naujausią žemėlapį su rizikingiausiais Europos pakrančių ruožais.

Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Vibrio bakterijos yra natūralūs mikroorganizmai, gyvenantys sūrokame vandens telkinyje, kur susitinka gėlas ir sūrus vanduo. Tokios sąlygos ypač palankios bakterijų dauginimuisi, kai vandens temperatūra pakyla, o druskingumas – sumažėja. Baltijos jūra dėl savo specifinių savybių – mažesnės druskos koncentracijos ir vasarą dažnai pasiekiamos aukštos temperatūros – sudaro ypač palankią terpę šių bakterijų plitimui.

Infekcija, dar vadinama vibrioze, gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo užsikrėtimo būdo. „Kai žmogus užsikrečia per nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes ar prarijęs jūros vandens, dažniausiai pasireiškia žarnyno infekcijai būdingi simptomai: viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas bei šaltkrėtis“, – aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė. Tačiau bakterijos gali patekti ir per odos pažeidimus – net nedideles žaizdeles ar įbrėžimus. Tokiu atveju atsiranda odos uždegimo požymiai: paraudimas, tinimas, skausmas, o infekcija gali progresuoti iki pūliavimo ar net kraujo užkrėtimo.

„Negydomos žaizdų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas ar net galūnių amputacija – ypač tarp asmenų, turinčių gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, sergančių lėtinėmis kepenų ligomis ar susilpnėjusia imunine sistema“, – pabrėžia specialistė.

NVSC primena, kad norint apsisaugoti nuo šios infekcijos, būtina laikytis tam tikrų prevencijos priemonių. Vengti reikėtų žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių, ypač austrių. Jas ruošiant – naudoti apsaugines pirštines, o po sąlyčio su produktais – rankas plauti šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu išvengti kryžminės taršos – žali jūros produktai neturi liestis su jau paruoštu maistu, o indai bei įrankiai – būti švarūs.

Dar didesnis atsargumas būtinas asmenims, turintiems odos pažeidimų: net smulkūs įbrėžimai gali tapti vartais infekcijai. Specialistai pataria žmonėms, kuriems neseniai buvo atliktos chirurginės procedūros, tatuiruotės ar įvėrė auskarai, laikinai vengti maudynių jūroje ar žiotyse. „Nusprendus maudytis, žaizdas būtina apsaugoti vandeniui atspariu tvarsčiu, o po maudynių – kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu“, – rekomenduoja A. Valaikienė.

Gyventojai, planuojantys poilsį pajūryje, raginami susipažinti su Vibrio infekcijų rizikos žemėlapiu, kurį parengė ELPKC. Interaktyvų žemėlapį galima rasti adresu: https://geoportal.ecdc.europa.eu/vibriomapviewer (informacija pateikiama anglų kalba).

Augant jūros vandens temperatūrai, tokia informacija tampa itin svarbi tiek poilsiautojams, tiek sveikatos specialistams. Saugus elgesys prie vandens gali padėti išvengti sunkių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų.