Klaipėda 16°C
Drevernos–Svencelės vietovės lygmens bendrasis planas šiuo metu yra rengimo etape – formuojami teritorijos bendrieji sprendiniai. Praėjusią savaitę su jais susipažinti buvo kviečiama ir visuomenė, jai viešo susitikimo metu pristatytos 2 galimos šios teritorijos vystymo kryptys – kurortinė teritorija arba apgyvendintas sezoninis pajūrio ruožas.
Pristatymo metu bendrojo plano rengėjai MB „Quinary urbana“ ir UAB „DO architects“ aptarė Drevernos─Svencelės teritorijos išskirtinumą, problemines zonas, pliusus ir minusus, pasirinkus vieną ar kitą vystymo kryptį.
Formuojant šiuos sprendinius buvo atsižvelgta į vietos gyventojų ir teritorijos investuotojų lūkesčius. Dar lapkritį vykusiame viešame esamos būklės pristatyme jie buvo kviečiami interaktyvios diskusijos su plano rengėjais ir Savivaldybės atstovais.
Po išsamios analizės ir viešų diskusijų aiškėja, kad Dreverna ir Svencelė ateityje numatomos plėtoti ne kaip paprasta sezoninė gyvenvietė, o kaip kurortinė teritorija, turinti ilgalaikę viziją, aiškią struktūrą ir platesnę regioninę reikšmę.
Rengėjų pateiktoje medžiagoje nagrinėti du galimi vystymo scenarijai – „Apgyvendintas sezoninis pajūrio ruožas (gyvenvietė)“ ir „Kurortinė teritorija“. Pirmasis modelis apibrėžiamas kaip saikingesnės plėtros kryptis, orientuota į esamų pocentrių stiprinimą ir ribotą teritorinę plėtrą. Prognozuojama, kad tokiu atveju gyventojų skaičius per artimiausius du dešimtmečius galėtų išaugti iki maždaug 820 gyventojų, o bendras teritorinis poreikis siektų apie 60 hektarų. Tačiau šiame scenarijuje teritorijos ekonominis aktyvumas išliktų stipriai sezoniškas, plėtra daugiausia būtų grindžiama antruoju būstu, o socialinės ir viešosios infrastruktūros poreikis išliktų ribotas.
Dokumente pabrėžiama, kad toks kelias reikštų lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, mažesnes pajamas rajonui iš turizmo sektoriaus ir ribotas galimybes stiprinti teritorijos įvaizdį nacionaliniu mastu. Nors gyvenvietės modelis vertinamas kaip greičiau atsiperkantis ir mažiau trikdantis esamą vietos bendruomenės gyvenimą, jis neužtikrintų reikšmingo darbo vietų augimo bei sisteminės rekreacinės infrastruktūros plėtros.
Tuo tarpu kurortinės teritorijos scenarijus pristatomas kaip ambicingesnė, tačiau strategiškai pagrįsta kryptis. Remiantis optimistinėmis prognozėmis, gyventojų skaičius galėtų išaugti iki maždaug 1250, o teritorinis poreikis siektų apie 130 hektarų. Ši plėtra apimtų ne tik gyvenamąsias teritorijas, bet ir išplėtotą viešųjų paslaugų, sveikatinimo, kultūros bei rekreacijos infrastruktūrą. Dokumente pažymima, kad toks modelis įpareigotų kurti darželius, plėtoti viešąsias erdves, formuoti nuoseklų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą bei stiprinti susisiekimo jungtis.
Strateginiuose dokumentuose ši kryptis įvardijama nuosekliai. Lietuvos bendrojo plano sprendiniuose akcentuojama būtinybė „formuoti vieningą pajūrio paslaugų ir pramogų juostą, sudarant prielaidas paskirstyti poilsiautojų srautus didesnėje teritorijoje ir sumažinti pajūrio juostos rekreacinių išteklių apkrovą“. Taip pat pažymima, kad „svarstytina ir Svencelės–Drevernos perspektyvinės kurortinės teritorijos galimybė“. Šios citatos atspindi ne pavienę iniciatyvą, o platesnę valstybės masto viziją.
Kurortinės teritorijos modelis dokumente siejamas su kaimų ir viso rajono žinomumo didėjimu, ekonominiu augimu bei aukštesnės kokybės infrastruktūros kūrimu. Numatyta stiprinti esamus ir kurti naujus pocentrius, plėtoti „Marių tako“ koncepciją, sujungiančią teritoriją į vientisą viešųjų erdvių sistemą, integruoti vandens infrastruktūrą ir sistemingai saugoti gamtinį kraštovaizdį. Pabrėžiama, kad tokia plėtra sudarytų sąlygas ne tik turizmo sektoriaus augimui, bet ir gyvenimo kokybės gerėjimui vietos bendruomenei.
Tiesa, dokumente atvirai įvardijami ir galimi iššūkiai: lėtesnis investicijų atsiperkamumas, kainų augimo tikimybė bei didesni turistų srautai. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje ši kryptis vertinama kaip tvaresnė, geriau atitinkanti strateginius planavimo dokumentus ir sudaranti sąlygas sukurti vientisą, aiškios tapatybės teritoriją.
Atsižvelgiant į pateiktą analizę, gyventojų ir vystytojų lūkesčius bei nacionalinių dokumentų nuostatas, Drevernos–Svencelės ateitis planuojama kaip kurortinė teritorija. Tai reiškia kryptingą perėjimą nuo sezoninio pajūrio ruožo modelio prie visus metus veikiančios, struktūruotos ir regioniniu mastu reikšmingos rekreacinės erdvės, kurioje derėtų istorinis identitetas, gamtos vertės ir šiuolaikinė infrastruktūra.
Su pristatymugalite susipažinti ČIA.
