Palangos meno galerijos idėjai – dar vienas svarbus žingsnis : išrinkta architektūrinė vizija

Palangos meno galerijos idėjai – dar vienas svarbus žingsnis : išrinkta architektūrinė vizija

Palanga žengia dar vieną svarbų žingsnį naujosios meno galerijos link – baigėsi architektūrinės idėjos konkursas. Šiandien jo nugalėtojai, MB „Studija Heima“ vadovai Kristijonas Skirmantas ir Povilas Žakauskas, Palangos savivaldybėje pasirašė Architektūrinio projekto idėjos autorinę sutartį.

Dar vasarį, skelbdami konkursą, sakėme, kad ieškome ne tiesiog pastato meno kūriniams eksponuoti idėjos. Ieškojome architektūros, kuri pati taptų meno kūriniu, miesto simboliu, nauja Palangos ikona. Šiandien jau turime išrinktą architektūrinę idėją, nuo kurios prasideda labai svarbus kelias įgyvendinant Palangos meno galerijos sumanymą.

Konkursui iš viso buvo pateikta 12 pasiūlymų. Įvertinus jų atitiktį konkurso sąlygoms, dėl nugalėtojo vardo varžėsi aštuoni projektai.

Pirmoji vieta ir 13 tūkst. eurų premija skirta MB Studija „Heima“ už projektą „Įkvėpti“. Antroji vieta ir 10 tūkst. eurų premija atiteko MB „Syrusas“ už projektą „Šilas“, o trečiąją vietą ir 7 tūkst. eurų premiją pelnė UAB „Ambraso architektų biuras“ už projektą „Didysis Švilpis“.

Pirmosios vietos laimėtojų projekte „Įkvėpti“ būsimoji galerija projektuota kaip horizontalus, vieno aukšto, organiškų formų pastatas, natūraliai įsiliejantis į Palangos kraštovaizdį.

Projekto architektūrinę išraišką įkvėpė pajūrio gamta – banguojantis stogo siluetas primena vėjo supustytų kopų reljefą ir jūros bangų ritmiką. Pastatas būtų atitrauktas nuo Vytauto gatvės, o lankytojas į galeriją būtų vedamas vingiuotu taku pro lauko ekspoziciją. Teritorijoje numatytas skulptūrų parkas, pėsčiųjų ir dviračių takai bei atviros viešosios erdvės.

Antrosios vietos laimėtojų MB „Syrusas“ projektas „Šilas“ paremtas miesto ir miško dialogu. Jame atsigręžta į Palangos XX amžiaus antrosios pusės kurortinės architektūros tradiciją ir tuo metu būdingą paviljono architektūrą, kurią puoselėjo tuometis Palangos vyriausiasis architektas Albinas Čepys.

Trečiąją vietą pelnęs „Didysis Švilpis“ įkvėptas iš Palangos krašto kilusio skulptoriaus Antano Mončio to paties pavadinimo kūrinio. Galerijos pastatas projektuojamas taip, kad „ištirptų“ kraštovaizdyje – jo tūris priglaustas prie žemės ir uždengtas plačiu žaliuoju stogu.

Palangos meno galerijos architektūrinės idėjos konkursui pateiktus projektus vertino narių komisija, kuriai vadovavo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis.

Komisijoje taip pat dirbo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas, Palangoje dirbantis architektas Donatas Rakauskas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, Architektų sąjungos administracijos direktorė Daiva Šereikienė, Palangos miesto savivaldybės vadovai ir atstovai.

Architektams buvo duota užduotis ne tik pateikti pastato architektūrinę viziją, bet ir suplanuoti apie 3 700 kv. metrų galerijos erdves, kuriose būtų galima įrengti ekspozicijų, edukacijų, renginių, administracinės ir kitos galerijos veiklai reikalingos patalpas.

Būsimoje galerijoje turi būti transformuojama pagrindinė parodų salė, tinkama įvairaus formato kūriniams ir šiuolaikio meno instaliacijoms, erdvės nuolatinėms ir laikinosioms ekspozicijoms, multimedijų zona, edukacinės erdvės vaikams ir suaugusiesiems, renginių salė, knygynas bei kavinė. Svarbi galerijos dalis būtų ir lauko ekspozicijų erdvė, meną iš pastato išplečianti į miesto aplinką.

Galeriją norime statyti Vytauto gatvės pabaigoje, vadinamojoje Žiemos aikštėje, šalia Birutės parko ir netoli Tiškevičių rūmų, kuriuose šiandien veikia Gintaro muziejus. Tai istorinę aurą turinti ir itin svarbi Palangos miesto urbanistinė vieta.

Būtent todėl šioje vietoje negali atsirasti tiesiog dar vienas pastatas.

Kai kalbame apie vietą šalia Birutės parko, apie Palangos istoriją, gamtą ir miesto ateitį, negalime statyti eilinio pastato. Norėjome tokios architektūros, kuri po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų vis dar būtų įdomi. Tokios, kuri pati būtų lankytina vieta. Kad žmonės sakytų – į Palangą verta atvažiuoti ir dėl meno galerijos. Todėl labai svarbu, kad šis konkursas išrinko ne tik funkcionalų sprendimą, bet ir architektūrinę viziją, turinčią ambiciją tapti architektūros meno ikona.

Naujoji galerija Palangai svarbi ne tik kaip naujas pastatas.

Norime, kad į Palangą galėtume pakviesti geriausius Lietuvos ir užsienio muziejus, šiuolaikio meno centrus, menininkus. Norime tarptautinių parodų, edukacijų, menininkų rezidencijų, susitikimų su kūrėjais. Norime, kad žmogus galėtų atvažiuoti į Palangą ne tik prie jūros, bet ir dėl kultūrinės patirties. Tai yra mūsų ambicija – kad Palanga atsirastų tarptautiniame kultūros žemėlapyje kaip miestas, kuriame vyksta svarbūs meno procesai.

Šiandien pasirašyta autorinė sutartis žymi naujo etapo pradžią. Kitas žingsnis – viešojo pirkimo procedūros.

Dar vasarį turėjome tik idėją ir didelį norą. Šiandien turime išrinktą viziją ir užsibrėžtą tikslą paversti šį projektą realybe.

Nuotraukose – pirmosios vietos laimėtojos studijos „Heima“ projekto „Įkvėpti“ vizualizacijos.