Klaipėda 16°C
Pažangios technologijos kuria žaliąją energetiką, kai elektros energiją generuoja saulės ar vėjo elektrinės. Spinduliai ir vėjo gūsiai virsta elektra. Kino kūrėjas Vilius Petrauskas sako, kad nuo šio virsmo priklauso ir Baltijos jūros ateitis. Festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ bus rodomas V. Petrausko sukurtas filmas apie Baltijos jūros ateitį.
„Norėjome, kad į festivalį atėję žmonės fiziškai ir emociškai pasinertų į Baltijos jūrą ir pamatytų, kokia liūdna ateitis jos gali laukti, jei nesiimsime jokių veiksmų. Virtualios realybės filmas yra tarsi tylus šauksmas iš jūros gelmių – kvietimas saugoti, rūpintis ir veikti dabar“, – dėsto autorius.
Jis sako, kad kurdamas filmą konsultavosi su mokslininkais, ekologais ir aplinkosaugos ekspertais. „Taigi, nors šis pasakojimas yra distopija, tačiau viskas yra pagrįsta moksliniais faktais“, – atkreipia dėmesį V. Petrauskas.
Filmo premjera – per festivalį Danės skvere
Klaipėdoje įkurtoje savo „Muona Studio“ dirbantis menininkas prisimena, kaip gimė mintis pažvelgti į jūros ekosistemos ateitį. „Lankėmės Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Išgirdome jautrių istorijų apie išgelbėtus gyvūnus. Pažvelgę į jų dideles juodas akis, supratome – čia slypi istorija, kurią verta papasakoti“, – sako V. Petrauskas.
Virtualios realybės filmą „Ateities Baltija: distopija ar realybė?“ galės nemokamai pažiūrėti Klaipėdoje organizuojamo festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ dalyviai. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas festivalis vyks Danės skvere, birželio 21 dieną.
Organizatorių teigimu, į Baltijos jūros ir visų mūsų ateitį bus galima pažvelgti iš įvairių perspektyvų, analizuoti ir aptarti įvairius scenarijus bei vizijas, kurias puoselėja tvarios ateities kūrėjai. „Nagrinėjant Baltijos jūros problemas, labai svarbu dalytis gerosiomis praktikomis – sprendimais, kuriuos pritaiko pažangios šalys, pavyzdžiui, Danija, Švedija ar Vokietija. Matome, kad šios šalys ypač aktyviai plėtoja jūrinio vėjo elektrinių parkus – stiprina švarios energijos šaltinį. Tačiau svarbu, kad plėtojant žaliąją energetiką atrandama galimybių prisidėti prie Baltijos jūros bioįvairovės ir ekosistemų gerovės“, – konstatuoja Agnė Lukoševičienė, tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ekspertė.
Atrado, kaip vėjo elektrinės palaiko ekosistemas
A. Lukoševičienė primena, kad pirmasis pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkas buvo pastatytas būtent Baltijos jūroje. Danijos „Vindeby“ parke elektrą 25-erius metus gamino 11 vėjo elektrinių, įrengtų 1,5–3 kilometrų atstumu nuo kranto.
Šis ilgalaikis projektas aplinkosaugos specialistams suteikė gausybę vertingos informacijos. „Mokslininkai atliko įvairiausių jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį aplinkai nustatančių tyrimų. Vykdyti ilgamečiai stebėjimai: elektromagnetinių laukų, triukšmo, gyvūnų elgsenos pokyčių, dugno buveinių ir kiti“, – kalba A. Lukoševičienė.
Tyrimų rezultatai įkvėpė Daniją toliau plėtoti jūrinio vėjo projektus, nes nustatyta, kad tinkamai suprojektuoti parkai padeda sukurti palankias sąlygas bioįvairovei. „Pavyzdžiui, jūrinio vėjo konstrukcijų pamatai yra tarsi dirbtiniai rifai – juos apkimba moliuskai ir formuoja kolonijas. Moliuskai ne tik filtruoja vandenį, bet ir yra labai svarbus žuvų ir paukščių maisto šaltinis“, – priduria „Ignitis renewables“ ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose dažniausiai ribojama bet kokia kita veikla, todėl tuntai žuvų čia įpranta laikytis dėl ramybės ir saugumo. Tyrimai rodo, kad Šiaurės jūroje vėjo elektrinių parkai padėjo padidinti menkių ir krabų išteklius ir pagerinti populiacijų kokybę. „Ekosistemoje viskas susiję – daugiau moliuskų ir netrikdoma vieta pritraukia daugiau žuvų, o šioms iš paskos plaukia žinduoliai – ruoniai. Taigi, nenuostabu, kad vėjo elektrinių parkai, tinkamai suplanuoti, gali tapti savotiškais gamtos rezervatais“, – apibendrina A. Lukoševičienė.
