Klaipėda 15.9°C
Klaipėdoje vis dažniau atsiranda iniciatyvų, kurios miesto erdves praturtina ne oficialiais projektais, o pačių gyventojų kūryba ir asmeniniu indėliu bendruomenei. Viena tokių iniciatyvų gimė Smiltelės gatvėje, kur liaudies meistras Arūnas Milkevičius daugiabučio namo kieme pastatė savomis rankomis sukurtą stogastulpį - medinę skulptūrą „Žuvėdrų šėlsmas“.
Trijų metrų aukščio ąžuolinė skulptūra išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir kruopščiai apgalvota menine kompozicija. Kiemo gilumoje, pušelių apsuptyje pastatytas kūrinys tapo išraiškingu akcentu gyvenamajame rajone ir jau traukia praeivių žvilgsnius.
Pasak autoriaus, pagrindinė idėja kilo iš noro pagyvinti aplinką ir sukurti kažką, kuo galėtų džiaugtis ne tik jis pats, bet ir aplinkiniai žmonės.
Prie skulptūros meistras dirbo maždaug metus. Kūrinys gimė po pagrindinio darbo valandų – laisvu laiku, pamažu grįžtant prie kiekvienos detalės ir ją tobulinant. Nuo pirmųjų eskizų iki galutinio rezultato visas darbas atliktas vien autoriaus rankomis.
Skulptūra „Žuvėdrų šėlsmas“ sukurta iš ąžuolo. Pasak Arūno Milkevičiaus, šis kūrinys atsirado iš noro palikti po savęs kažką prasmingo ir turinčio išliekamąją vertę.
„Norisi sukurti darbą, kuris liktų žmonėms, būtų matomas viešai ir gyventų ilgiau nei pats kūrėjas“, – kalba liaudies meistras.
Šiuo kūriniu autorius siekė ne tik papuošti savo kiemą, bet ir paskatinti kitus kūrėjus drąsiau imtis iniciatyvos bei dalintis savo menu su aplinkiniais.
„Šioje miesto dalyje tokių iniciatyvų labai trūksta. Bent jau tokio pobūdžio kūrinio, manau, čia dar nebuvo“, – teigia jis.
Arūnas Milkevičius jau yra žinomas Smeltės rajone – jo darbai ir anksčiau praturtino šią miesto dalį. Vienas meistro kūrinių Nendrių gatvėje pavadintas „Žemyna“.
Menotyriniu požiūriu „Žuvėdrų šėlsmas“ išsiskiria subtiliai perteikta pajūrio tematika ir aiškiu ryšiu su Klaipėdos krašto aplinka. Vertikalios kompozicijos kūrinyje susilieja gamtos ritmas, jūrinė kultūra ir medžio drožybos tradicijos.
Svarbiausiu skulptūros motyvu tampa aplink visą kompoziciją sklendžiančios žuvėdros. Baltai išryškinti paukščiai kontrastuoja su pilkšvu medžio paviršiumi ir kuria nuolatinio judesio įspūdį. Skirtingomis kryptimis kylantys ir besileidžiantys paukščiai perteikia laisvės, vėjo ir atviros erdvės pojūtį – simbolius, neatsiejamus nuo pajūrio kraštovaizdžio.
Skulptūros paviršius formuojamas reljefiškai, išraižant bangų tekstūras, vandens tėkmės linijas ir archajiškus ženklus. Ornamentiniai elementai kuria asociacijas su gamtos cikliškumu, navigacija ir žmogaus ryšiu su vandeniu.
Viršutinę kūrinio dalį vainikuoja dekoratyvinė vėtrungė, organiškai papildanti kompoziciją ir sustiprinanti jos ryšį su pajūrio kultūra. Kūrinys pasižymi ne vien dekoratyvumu, bet ir aiškia pasakojamąja struktūra, perteikiančia žmogaus santykį su gamta, vandeniu ir laisve.
