Klaipėda 6.3°C
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet Uosto direkcijos dividendai valstybei siekia maždaug 19 milijonų eurų. Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos pelno įmoka sudaro 75 proc. paskirstytinojo įmonės pelno.
„Klaipėdos uostos direkcija – ne išlaidų eilutė valstybės biudžete, o viena iš svarių jo atramų. Mūsų veiklos rezultatai kasmet virsta realia ir reikšminga grąža valstybei, o investicijos – ilgalaikiu indėliu į Lietuvos konkurencingumą, energetinį saugumą ir darnią plėtrą“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įstatymu patikėta administruoti valstybinę žemę, esančią uoste. Įmonės, veikiančios uosto teritorijoje, kasmet Uosto direkcijai moka žemės nuomos mokestį. Pagal 2024 metų duomenis žemės nuomos pajamos sudarė apie 18 proc. pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamų. Kita, didžioji dalis, įmonės pajamų – rinkliavos. Jos skaičiuojamos į Klaipėdos uostą atplaukusiems laivams, kuriuos uoste priima įmonės, vykdančios krovos, krovinių sandėliavimo, keleivių aptarnavimo, laivų remonto, gamybos ir kitas su uostu susijusias veiklas. Likusią dalį pajamų Uosto direkcija gauna iš komercinių veiklų. Iš viso per 2024-uosius Uosto direkcija įvykdė daugiau nei 220 komercinių užsakymų. Daugiausia tai transportavimo paslaugos, narų darbų užsakymai, krantinių nuomos bei švartavimo paslaugos, taip pat pagal užsakymą atlikti batimetriniai matavimai, taršos likvidavimo darbai ir kitos paslaugos. Iš viso pernai Uosto direkcijos pagrindinės veiklos pajamos siekė 60,3 mln. eurų ir, palyginti su 2023 metais, išaugo 3 proc. (+1,7 mln. Eur).
Per 2024 metus akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 25,3 mln. eurų grynojo pelno ir už praėjusius metus valstybei išmokės 18,98 mln. eurų dividendų, tai yra 75 procentų grynojo pelno. 2023 metais grynasis įmonės pelnas siekė 27,9 mln. eurų, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 19,6 mln. eurų dividendų arba 70 proc. grynojo pelno siekianti suma.
Uosto direkcijai įstatymu taip pat patikėta valdyti uosto infrastruktūrą: ją prižiūrėti, modernizuoti, vykdyti plėtrą. Į infrastruktūros vystymą, kitus projektus pernai įmonė investavo 43,6 mln. eurų. Tarp svarbiausių įgyvendintų projektų – investicijos Naujojoje Smiltynės perkėloje, laivybos saugumui Klaipėdos uoste užtikrinti pastatytas radaro bokštas Smiltynėje.
Kaip skelbta anksčiau, per ateinančius ketverius metus Uosto direkcija planuoja investuoti 308 mln. eurų į modernią infrastruktūrą, stiprinančią šalies ekonomiką ir energetinį saugumą. Be tradicinių, kasmet skiriamų investicijų į uosto krantinių modernizaciją, geležinkelio kelių remontą, laivybos kanalo gilinimą, Uosto direkcija 2025–2028 m. daug dėmesio skirs naujai ir visai šaliai svarbiai infrastruktūrai uoste kurti. Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – infrastruktūra jūrinės vėjo energijos projektams Smeltės pusiasalyje. Klaipėdos uostas taip pat rengiasi įgyvendinti vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuoti ir įveiklinti naują 100 hektarų apimančią teritoriją pietinėje uosto dalyje. Lėšų artimiausiais metais numatyta jos vystymo parengiamiesiems darbams, ieškoma investuotojų. Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste bus kuriama ir kruizinei laivybai. Pastaraisiais metais daug dėmesio tvarumo projektams skirianti Uosto direkcija investicijų tempų šioje srityje nemažins ir toliau. Jau kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, taip mažinant taršą ir triukšmą. Kitąmet Uosto direkcija taip pat planuoja įgyvendinti pirmąjį Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektą. Skatinant vidaus vandens laivybos plėtrą, numatytos investicijos ir į Jurbarko uosto kūrimą.
