Klaipėda 12.9°C
Savaitgalį prie Olandų Kepurės dėmesį patraukė netikėtas gamtos svečias – paprastasis ruonis. Nors žiemos metu Lietuvos priekrantėje ruoniai medžioja gana dažnai, žmonėms juos pamatyti pasitaiko retai, o dar rečiau šie gyvūnai įsitaiso vietoje, patogioje stebėjimui ar fotografavimui. Šį kartą ruonis pasirinko nedidelį akmenį ir tapo savotiška savaitgalio įžymybe pajūryje.
Paprastai ruoniams nėra būtinybės išlipti į sausumą, tačiau pasitaikius progai jie nevengia pasišildyti saulėje. Vis dėlto Lietuvos vandenyse dažniausiai sutinkami pilkieji ruoniai, o paprastasis ruonis čia laikomas retu svečiu, todėl toks pastebėjimas sulaukė išskirtinio susidomėjimo.
Baltijos jūroje veisiasi trys ruonių rūšys – pilkasis, žieduotasis ir paprastasis. Tačiau nuolat gyvena ir jauniklius veda tik tose vietovėse, kur yra salų ir nuo žmonių veiklos apsaugotų gulyklų. Tokios sąlygos užtikrina ramybę ir saugumą, būtiną šių gyvūnų populiacijų išlikimui.
Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkstančių visų trijų rūšių ruonių. Po karo, sparčiai didėjant taršai, jų skaičius smarkiai sumažėjo ir buvo likę maždaug 10 tūkstančių individų. Šiuo metu preliminariai skaičiuojama apie 50 tūkstančių ruonių. Gausiausia yra pilkųjų ruonių populiacija, siekianti iki maždaug 30 tūkstančių individų, todėl kai kuriose šalyse leidžiama jų medžioklė. Vis dėlto didesnės populiacijos išliko daugiausia šiaurinėse Baltijos vietovėse – Švedijos ir Suomijos pakrantėse, taip pat ties Estija. Paprastieji ruoniai gausiau aptinkami prie Danijos krantų, Kategato regione.
Pagrindinės grėsmės ruoniams Baltijos jūroje išlieka susijusios su žmogaus veikla. Peržvejota jūra lemia maisto trūkumą, tarša silpnina ekosistemas, o klimato kaita trumpina ledo periodą šiauriniuose regionuose. Dėl to jaunikliai ne visada spėja pakeisti kailį ir sulaukti tinkamo laiko pereiti gyventi į vandenį, o tai kelia rimtą pavojų jų išlikimui.
