Klaipėda 11.9°C
Iš vandens kylantis naujasis Kruizinių laivų terminalas taps išskirtine Klaipėdos viešąja erdve prie vandens, kur gražiausiais vaizdais atsiskleis uostamiesčio dvasia. Naują impulsą miesto centrui suteiksianti erdvė kvies kurtis mažus vietos verslus, stiprins turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjus, naujiems sprendimams įkvėps renginių organizatorius, o klaipėdiečius ir miesto svečius vilios rytinės kavos puodeliui, pietų pertraukai vandens ir laivų draugijoje ar išlydėti pasibaigusią dieną.
„Būsimo Kruizinių laivų terminalo statybos įsibėgėjo – iš vandens kyla nauja erdve mums visiems tapsiančios krantinės ir vis labiau ryškėja teritorija, atversianti Žiemos uostą ir galimybes iš arti pažvelgti į praplaukiančius laivus, ir niekada neužmiegantį uostą. Šis projektas jungs laivus ir žmones, miestą ir uostą. Tai bus erdvė, kur galės vykti koncertai, renginiai. Tai bus vieta, kur žmonės galės ateiti pasivaikščioti, pasėdėti ant amfiteatrinių laiptų, kurie čia yra numatyti. Būsimas Kruizinių laivų terminalas – erdvė, kurios iš tiesų verta laukti mums visiems ir kiekvienam miesto gyventojui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Daugiau galimybių vietos verslui
Būsima viešoji erdvė miesto centre kurs daugiau galimybių vietos verslui. Kruizinių laivų terminale bus sudarytos galimybės įsikurti smulkiajam verslui – čia veiks kavinės, suvenyrų parduotuvėlės ir kiti panašūs verslai, siūlysiantys savo paslaugas miestiečiams bei Klaipėdos svečiams. Galimybės Klaipėdos uoste priimti daugiau kruizinių laivų taip pat atvers kelią spartinti bei tobulinti veiklą ir toliau mieste veikiantiems restoranams, kavinėms. Šiemet Klaipėdos uosto direkcijos atlikta kruiziniais laivais keliaujančių turistų apklausa atskleidė, kad vienas kruizinis keleivis išleido vidutiniškai apie 45 eurus.
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Juozo Tubino teigimu, į uostamiestį atvykę turistai pinigus išleidžia suvenyrams, užsuka į senamiesčio kavines atsigaivinti šaltu gėrimu, kava ar paskanauti tradicinių patiekalų.
„Turistams reikia kažko vietinio, kažko intriguojančio. Jei verslininkai sugalvos kažką tokio išskirtinio, kruizinius laivus aptarnaujančios agentūros įtrauks tai į ekskursijas ir bus didesnė nauda mūsų verslui. Visada džiaugiamės, kad į Klaipėda atplaukia kruiziniai laivai, po miestą pasibarsto turistai. Mūsų senamiestyje įneša tam tikros gyvybės“, – dėsto J. Tubinas.
Kiekvienas į Klaipėdos uostą atplaukęs kruizinis laivas stiprina ne tik kavines ir restoranus, bet teikia pajamas ir platesniam spektrui mieste veikiančių verslų – nuo ekskursijų organizatorių, suvenyrų prekeivių iki gidų ar pervežimo autobusais paslaugų teikėjų.
Erdvė miestui ir žmonėms
Klaipėdiečių kantrybė ir palaikymas kuriant naująją erdvę miestui ir laivams – svarbus indėlis į sklandų procesą ir taip laukiamą rezultatą. Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovės Reginos Baguckienės nuomone, statybų procesas – galimybė susitelkti supratingai laukiant rezultato, o būsimas terminalas taps klaipėdiečių pasididžiavimo erdve, kur bus malonu atsivesti bičiulius iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio.
„Aš, kaip klaipėdietė, galiu pasakyti, kad laukiame. Suprantu, kad tai yra būtina ir reikalinga. Kuo daugiau atvirų, gražių erdvių prie vandens, prie marių, tuo geriau ir patiems klaipėdiečiams. Nemanau, kad būtų tarp bendruomenių ar tarp klaipėdiečių kas kitos nuomonės. Mano nuomonė yra tik pati geriausia, o nepatogumai yra laikini. Viską galima išlaukti draugiškai surėmus pečius laukiant gerų rezultatų“, – kalba R. Baguckienė.
Būsimo terminalo statybos vyksta sklandžiai – praėjus maždaug metams nuo darbų pradžios, vertinant rekonstruotas ir naujai statomas krantines, jau atlikta 50 proc. darbų.
Liepą projektas perėjo į svarbų krantinių užpildymo gruntu etapą. Klaipėdos uosto direkcija kartu su rangovais kiekviename darbų etape ieško klaipėdiečiams ir miestui palankiausių sprendimų. Formuojant krantines nuspręsta panaudoti iš uosto akvatorijos iškasamą gruntą. Tai leido sumažinti sausuma į statybvietę gabenamo grunto kiekį. Iš viso į būsimų krantinių pagrindą nugramzdinta daugiau nei 48 tūkst. kub. m uosto akvatorijoje iškasto grunto. Likęs reikalingas gruntas į būsimo Kruizinių laivų terminalo teritoriją atkeliauja sausumos transportu. Siekiant netrikdyti įprasto miesto gyvenimo ritmo, gruntą gabenančio transporto judėjimo grafikas planuojamas taip, kad automobiliai būtų kuo mažiau pastebimi ir nesudarytų papildomų spūsčių.
Vandenyje naujai formuojamos sausumos teritorijos plotas sieks apie 25 tūkst. kv. m. Šiuo metu jau suformuota daugiau kaip trečdalis šios teritorijos, kuri organiškai įsilies į Klaipėdos urbanistinę panoramą, taps svarbiu naujai besiformuojančio naujos kokybės centro dalimi ir, neabejojama, taps uostamiesčio simboliu.
Naujasis terminalas atlieps ne vienerius metus klaipėdiečių brandintą idėją miesto centre turėti dar vieną priėjimą prie vandens, čia taip pat numatytos ne tik laisvalaikio bei renginių erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takai bei mažosios architektūros akcentai, bet ir modernus uosto valdymo centras, kuris atvers dar vieną naują galimybę pažvelgti į Klaipėdos uostą – ant pastato stogo numatyta įrengti apžvalgos aikštelę, čia taip pat įsikurs kavinė, veiks konferencijų salė.
50,3 mln. vertės naujasis terminalas – investicija į Klaipėdos ir Lietuvos ateitį ir jos tarptautinį patrauklumą, atversiantis galimybes Klaipėdos uoste priimti daugiau kruizinių laivų. Tendencijos rodo, kad artimiausiais metais kruizinės laivybos apimtis Baltijos jūroje augs. Skaičiuojama, kad ateinančiais metais augimas sieks 30 proc. 2027-aisiais vizitus į Klaipėdą yra patvirtinę daugiau nei 100 laivų, o 2028-aisiais jau registravosi atplaukti daugiau nei 130 laivų.
