Klaipėda 7.2°C
Praėjusį šeštadienį Klaipėdoje per ketvirto aukšto langą ant žemės kritęs pusantrų metų vaikas ne tik liko gyvas, bet ir beveik nesusižalojo. Berniuką nuo žūties išgelbėjo rankas ištiesę praeiviai.
Už sūnaus antrąjį gimtadienį jo tėvai turi būti dėkingi atsitiktinai šalia atsidūrusiems penkiems žmonėms – dviem moterims ir trims paaugliams.
Pranešimą, kad Bandužių gatvėje per daugiabučio langą iškrito berniukas, Klaipėdos policija gavo praėjusio šeštadienio vakarą, apie pusę devintos.
Paaiškėjo, kad vaiką turėjo prižiūrėti jo tėvas. Bet jis buvo girtutėlis – 28 metų klaipėdiečiui nustatytas sunkus girtumas – trys promilės alkoholio. Tuo metu daugiau suaugusių žmonių bute nebuvo.
Per langą kritęs, tačiau ne į šaligatvį, o į praeivių rankas atsitrenkęs berniukas buvo nugabentas į Vaikų ligoninę.
„Gavome oficialų pranešimą iš ligoninės, kad sunkių traumų vaikas nepatyrė. Ligoninėje su juo dabar būna motina.
Norime kuo greičiau pasikalbėti su abiem tėvais, tačiau tai galėsime padaryti tik tuomet, kai motina su vaiku grįš namo. Tada įvertinsime situaciją, aiškinsimės, ar saugu palikti vaiką šeimoje, ar reikia kokios nors pagalbos.
Iki šiol apie šią šeimą jokios neigiamos informacijos nebuvo gauta“, – „Lietuvos rytui“ sakė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryževičiūtė.
Klaipėdos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko palikimo be priežiūros – už tai baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įtariamasis nebuvo sulaikytas, jis dar neapklaustas.
„Lietuvos rytui“ vakar pavyko surasti vieną iš penkių berniuko gelbėtojų – 14-metį Edgarą Sukačiovą, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos aštuntoką.
– Kaip tą vakarą atsidūrei nelaimės vietoje?
– Mes kartu su dviem draugais – Luku Romeriu ir Arnoldu Janciu – buvome išėję pasivaikščioti.
Bandužių gatvėje staiga išvydau kraupų vaizdą – penkiaaukščio namo ketvirtame aukšte ant palangės stovėjo mažas vaikas. Iš pradžių pamaniau, kad jį kas nors laiko viduje, bet atidžiau pasižiūrėjęs nieko neįžvelgiau.
Kad gali nutikti kažkas baisaus, buvo galima spręsti iš to, jog namo apačioje blaškėsi dvi moterys. Jos buvo susijaudinusios, skėsčiojo rankomis.
Supratome, kad kažkas negerai, ir iškart puolėme į kitą gatvės pusę prie to namo.
– Kiek laiko vyko gelbėjimo operacija?
– Sunku pasakyti – gal dešimt minučių, o gal mažiau. Tada apie tai negalvojau.
– Ką darėte su draugais?
– Suvokėme, kad vaikas gali tuoj pat nukristi, tad reikia kažkaip gelbėti.
Aš su Arnoldu atsistojome prie tų dviejų moterų ir visi ištiesėme į priekį rankas.
Dar dingtelėjo mintis, kad būtų gerai ištiesti kokį megztinį, bet tą dieną buvo labai karšta.
Lukas puolė prie laiptinės durų skambinti telefonspyne, bet niekas neatsiliepė.
Dar beldėmės ir į pirmo aukšto balkoną.
Pasirodė toks vyras, šaukėme jam, kad liptų į ketvirtą aukštą ir pasakytų, kad vaiką paimtų nuo palangės.
– Bet kaimynai nespėjo užkirsti kelio nelaimei?
– Nespėjo. Staiga tas berniukas tarsi pajudino koją ir ėmė kristi. Jis vieną kartą apsivertė ore ir nukrito ant mūsų rankų.
Nesugebėjome išlaikyti jo iki galo – vaikas išslydo per rankas ant žolės, gal nesmarkiai susitrenkė galvą – pastebėjau, kad kakta buvo šiek tiek nubrozdinta. Dėl to labai jaudinomės.
– Kaip viskas vyko toliau?
– Greitai atvažiavo policija. Pareigūnai nuėjo į butą ir išvedė girtą vyrą – tikriausiai to vaiko tėvą. Jis šaukė, veržėsi prie vaiko, bet jam neleido prieiti.
Man atrodo, kad tada, kai vaikas jau buvo iškritęs, jis pasirodė balkone ir žiūrėjo žemyn.
Gal jam jau buvo paskambinęs koks kaimynas.
Kažką kalbėjo, kad motina dirba, išplaukusi keltu.
Vyrą išvežė į policiją, o greitoji pagalba vaiką – į ligoninę. Mes išėjome namo.
– Tokioje situacijoje atsidūrei pirmą kartą – ar labai jaudinaisi?
– Kai prieš vaikui iškrintant laikiau ištiestas rankas, jos drebėjo.
Mano draugas labiausiai susijaudino tuomet, kai pamatė, kad berniukas jau ant žemės. Po visko prisėdome, atsigėrėme vandens ir parėjome namo.
– Tavo motina sakė, kad jai apie šį neįprastą įvykį papasakojai tik po poros dienų. Kodėl tylėjai?
– Žinau, kad ji būtų labai susijaudinusi.
Tik kai pirmadienį visur imta pranešinėti, kad vaiką išgelbėjo praeivė, pasakiau manai, kad tai padarė dvi moterys ir mes trise.
– Ar pažįstate tas moteris?
– Ne, nepažįstu – viena buvo jaunesnė, kita – vyresnė.
Kai viskas baigėsi, jos, kaip ir mes, nuėjo.
Viena prieš tai kažką kalbėjo su policija.
– Ar savo ir draugų elgesį laikai žygdarbiu?
– Tikrai ne. Manau, kad taip visi būtų pasielgę.
Man svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi.
Mano vyresnė sesuo augina panašaus amžiaus berniuką, labai jį myliu.
