Klaipėda 18.1°C
Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
36-ių Seimo narių opozicija, priklausančių opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, pateikė teismui prašymą įvertinti reikalavimų daugelyje prekybos, paslaugų, taip pat pramogų, viešojo maitinimo vietose, renginiuose lankytis tik su galimybių pasu atitiktį Konstitucijai.
Įžvelgia diskriminaciją
Seimo nariai prašo Konstitucinio teismo išsiaiškinti, ar neturintys galimybių paso ir dėl to negalintys gauti kontaktinio švietimo ar dalyvauti renginiuose, nėra diskriminuojami asmenų, kuriems minėtos paslaugos teikiamos ir nurodytos veiklos leidžiamos, atžvilgiu.
Pareiškėjų nuomone, pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) asmenys taip pat gali platinti šios ligos virusą, kaip ir nepasiskiepiję, t. y., jų nuomone, tarp šių dviejų asmenų grupių nėra objektyvių skirtumų. Todėl, opozicijos teigimu, nėra pagrindo minėtų dviejų asmenų grupių traktuoti skirtingai, t. y. vieniems suteikti tam tikras teises, o kitiems jas riboti.
Intervencija į žmogaus kūną
Asmenys, norintys gauti kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, yra priversti atlikti vyriusybės nutarime įtvirtintus kriterijus. Šį procesą pareiškėja prilygina intervencijai į žmogaus kūną.
Pareiškėjų manymu, nustačius tokį teisinį reguliavimą, asmuo neturi laisvės pasirinkti, ar jam skiepytis arba testuotis, kad nebūtų sutrikdyta jo įprasta kasdienė veikla, ar to nedaryti. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, asmens, norinčio gauti nurodytas kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, teisė laisvai spręsti dėl pasiskiepijimo ar testo atlikimo yra apribota.
Seimo narių grupė mano, kad galimybių pasas segreguoja žmones, varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Informacija apie asmens sveikatos būklę prieinama tretiems asmenims
Opozicija taip pat atkreipia dėmesį, kad informacija apie asmens sveikatos būklę (pasiskiepijęs, persirgęs ar atlikęs testą) yra asmens privataus gyvenimo dalis ir yra priskiriama prie asmens sveikatos duomenų. Vadovaujantis vyriausybės nutarimu, fiziniai ir juridiniai asmenys, nesantys sveikatos priežiūros sistemos darbuotojais, įgijo teisę reikalauti pateikti informaciją apie asmens sveikatą.
„Taigi ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu buvo nustatyta, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti tam tikromis teisėmis, turi tretiesiems asmenims atskleisti savo asmens duomenis apie sveikatos būklę, o ginčijamuose papunkčiuose nurodyti asmenys turi teisę tokią informaciją rinkti.", - rašoma pranešime.
Opozicijai taip pat kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo, nes „žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu“.
Kadangi byloje nagrinėjami nutarimai susijęs su didelės grupės žmonių teisių ir laisvių ribojimu, Konstitucinis teismas bylos nagrinėjimą paankstins.
