Sensacingas atradimas prie Olando Kepurės keičia ledynmečio istorijos suvokimą

Prieš metus pajūryje, netoli Olando Kepurės, rastas mamuto durklo fragmentas kelia didelį susidomėjimą tarp mokslininkų ir visuomenės. Neseniai paskelbti pirmieji šio unikalaus radinio tyrimų rezultatai leidžia žvelgti į praeitį naujomis akimis. Kaip paaiškėjo, radinys ne tik atskleidžia senovinio gyvūno buvimo faktą mūsų teritorijoje, bet ir kelia iššūkių iki šiol nusistovėjusiems geologiniams ledynmečio sluoksnių datavimams.

Remiantis tyrimų išvadomis, mamutas, kurio durklo fragmentas buvo aptiktas, gyveno laikotarpiu maždaug tarp 29 ir 42 tūkstančių metų prieš dabartį. Šis laiko tarpas atitinka vadinamąją vėlyvojo pleistoceno epoką – laikotarpį, kuris buvo reikšmingas tiek klimato, tiek aplinkos kaitos požiūriu. „Radinys patvirtina, kad tuo metu dabartinės Baltijos jūros dugne driekėsi sausuma, o klimato sąlygos buvo sausos ir šaltos – tinkamos gyventi tokiems gyvūnams kaip mamutai,“ – teigiama tyrėjų grupės išvadoje, kurios vienas iš autorių – geologas dr. A. Satkūnas (2023).

Geologinė radavietės analizė rodo, kad durklo fragmentas galėjo būti įtrauktas į slenkantį ledyną ir kartu su juo nugabentas bei įstrigęs moreninėse nuosėdose. Šis procesas, kaip pažymi tyrėjai, galėjo vykti paskutiniojo ledynmečio – vadinamojo Viršutinio Nemuno periodo – pabaigoje, kai ledyno slinkimas jau lėtėjo ir geologiniai procesai įgavo naują dinamiką.

Ypatingas dėmesys skiriamas ir naujai įvertintam durklo absoliučiam amžiui. Gauti datavimo rezultatai verčia persvarstyti iki šiol galiojusias interpretacijas apie Olando Kepurės klife matomų moreninių sluoksnių susidarymo laiką. „Turime priežasčių manyti, kad kai kurie sluoksniai susiformavo vėliau, nei buvo manyta anksčiau,“ – teigia tyrėjai, remdamiesi Bitino ir Damušytės (2022) publikacijomis.

Šios išvados buvo pristatytos 2025 m. vykusioje mokslinėje konferencijoje „Jūros ir krantų tyrimai“, kurioje dalyvavo žymūs Lietuvos geologai ir archeologai. Nuoširdus dėkingumas reiškiamas prof. Linui Daugnorai, kuris pasidalijo konferencijos medžiaga, tapusia svarbia pranešimo dalimi.

Radinys prie Olando Kepurės – tai ne tik unikalus kontaktas su tolima praeitimi, bet ir reikšmingas akstinas perrašyti dalį Lietuvos geologinės istorijos.

 

 

NAUJAS PALEONTOLOGINIS RADINYS OLANDO KEPURĖS KLIFO PAPĖDĖJE: MAMUTO DURKLO FRAGMENTAS.

 Autoriai:

Albertas Bitinas, Linas Daugnora, Roma Songailaitė, Jonas Mažeika, Miglė Stančikaitė.

Autorių atstovaujamos institucijos:

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.