Klaipėda 10.9°C
Kartais dideliems darbams pradžią duoda visai paprasti šeimos kasdienybės rūpesčiai. Klaipėdiečio Juliaus Senkaus noras išsaugoti sūnaus perskaitytų knygų istoriją per keturis mėnesius virto projektu, kuriuo šiandien naudojasi tūkstančiai Lietuvos šeimų ir mokytojų. Be investuotojų, didelės komandos ar reklamos biudžeto sukurtas nemokamas skaitymo dienoraštis „Pasakis“ jau peržengė milijono perskaitytų puslapių ribą.
39-erių klaipėdietis Julius Senkus dirba pardavimų vadovu, o laisvus vakarus ir savaitgalius skiria savo sukurtam skaitymo dienoraščiui „Pasakis“. Nors programavimą jis studijavo Vilniaus universitete, profesinį kelią pasirinko kitą. Sugrįžti prie seniai įgytų žinių paskatino ne darbo poreikiai, o sūnaus pomėgis skaityti.
Kartu su žmona Neringa, muzikiniame teatre grojančia violončele ir muzikos mokykloje dirbančia pedagoge, Julius augina du berniukus – aštuonmetį Jovarą ir šešiametį Ūdrį. Knygos jų namuose užima svarbią vietą, o skaitymas prieš miegą jau seniai tapęs šeimos tradicija.
„Meilė knygoms tikrai neatsirado savaime – ją auginome nuo pirmųjų mėnesių. Jovarui dar būnant kūdikiu jau skaitydavome. Jis, aišku, istorijos dar nesuprasdavo, tik klausydavosi ir klapsėdavo akimis“, – prisimena Julius.
Tikrasis postūmis imtis naujo sumanymo atsirado praėjusių mokslo metų pabaigoje. Per šventę Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje Jovaro mokytoja Vida pranešė, kad berniukas per pirmą klasę perskaitė net 121 knygą.
Toks rezultatas nustebino ir patį tėtį. Norėdamas išsaugoti informaciją apie sūnaus perskaitytas knygas, Julius iš pradžių sukūrė elektroninę lentelę. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad registruoti knygų pavadinimus, autorius ir puslapių skaičių tokiu būdu nėra patogu.
Taip gimė mintis sukurti paprastą, vaikams patrauklų skaitymo dienoraštį. Birželį, vakarais po darbo, klaipėdietis ėmėsi programavimo. Pirmaisiais naujojo projekto bandytojais tapo žmona ir sūnūs, vėliau prie jų prisijungė draugai.
„Pasakį kuriu ne darbo metu – dažniausiai tada, kai vaikai jau miega, arba savaitgaliais, kai atsiranda laisva valanda. Tai reikalauja nemažai laiko“, – pasakoja kūrėjas.
Per keturis mėnesius – tūkstančiai vartotojų
Iš pradžių „Pasakis“ buvo skirtas tik šeimai ir artimiausiems pažįstamiems. Tačiau Juliui pradėjus dalytis savo kūriniu socialiniuose tinkluose, juo susidomėjo vis daugiau tėvų ir mokytojų. Rugsėjį, prasidėjus naujiems mokslo metams, vartotojų skaičius ėmė sparčiai augti.
Šiandien „Pasakyje“ jau užsiregistravę daugiau nei 3 tūkst. vartotojų, tarp jų – per 350 mokytojų. Bendras skaitytojų užregistruotų puslapių skaičius viršijo milijoną, o kas savaitę prie iniciatyvos prisijungia daugiau kaip 250 naujų šeimų.
Prie projekto žinomumo prisidėjo ir Klaipėdos Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. Jos darbuotojai padėjo informacijai apie „Pasakį“ pasiekti bibliotekų lankytojus. Skaitymo dienoraštį jau atrado Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Vydūno gimnazijos ir kitų miesto mokyklų bendruomenių nariai.
Iniciatyva sėkmingai skinasi kelią ir kitose Lietuvos mokyklose. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje ja jau naudojasi 100 mokinių, o pedagogai pastebi, kad naujoji priemonė padeda skatinti vaikų susidomėjimą knygomis.
Kiekvienas perskaitytas puslapis – kilometras kelionės
„Pasakis“ nėra vien elektroninis perskaitytų knygų sąrašas. Čia vaikai gali stebėti savo pažangą, rinkti pasiekimų ženkliukus, atlikti skaitymo užduotis ir leistis į virtualią kelionę po Europą.
Jos principas paprastas – vienas perskaitytas puslapis prilyginamas vienam kilometrui. Taip skaitytojai keliauja iš vienos Europos sostinės į kitą, o noras pasiekti naują miestą tampa papildoma paskata atsiversti knygą.
Šios idėjos veiksmingumą Julius pastebėjo savo šeimoje. Vasarą Jovaras užsibrėžė perskaityti 50 knygų, tačiau tikslą viršijo – perskaitė 56.
„Būdavo, baigia storesnę knygą, įrašo ją į Pasakį ir pasižiūri savo kelionę po Europą. Pamato, kad iki Oslo liko vos 50 kilometrų – ir jau ima dar vieną plonesnę knygelę“, – pasakoja tėtis.
Naudos sulaukia ir mokytojai. Jie gali kurti virtualias klases, sudaryti rekomenduojamos literatūros sąrašus, stebėti mokinių skaitymo pažangą. Tai leidžia greičiau pastebėti, kuriems vaikams reikia papildomo paskatinimo, ir daugiau dėmesio skirti pačioms knygoms.
Klaipėdiečio siekis – daugiausia skaitantis Lietuvos miestas
Sparčiai augantis susidomėjimas paskatino Julių galvoti apie platesnes projekto galimybes. Viena ambicingiausių idėjų susijusi su gimtuoju miestu – suburti Klaipėdos mokyklas ir siekti, kad uostamiestis taptų daugiausia skaitančiu Lietuvos miestu.
Apie šį sumanymą jis jau kalbėjosi su Klaipėdos švietimo skyriaus atstovais. Nors iniciatyva dar tik svarstoma, klaipėdietis tikisi, kad ateityje „Pasakis“ galėtų padėti stebėti apibendrintą skaitymo aktyvumą skirtingose mokyklose, miestuose ir rajonuose.
Projektą Julius kol kas išlaiko savo lėšomis. Nors didėjant vartotojų skaičiui auga ir techninės priežiūros išlaidos, kūrėjas siekia, kad dienoraštis šeimoms bei mokytojams ir toliau būtų nemokamas, be reklamų.
Nepaisant technologinių galimybių, svarbiausiu vaikų skaitymo įpročių ugdymo veiksniu Julius laiko tėvų pavyzdį. Jo šeimoje knygos yra kasdienybės dalis, o apsilankymas bibliotekoje ar nauja knygų siunta vaikams tampa laukiamu įvykiu.
„Patarčiau pradėti ne nuo draudimų, o nuo savo pavyzdžio. Knygomis reikia gyventi: skaityti vaikams nuo mažens, kalbėtis apie veikėjus, kartu eiti į biblioteką, patiems atsiversti knygą“, – įsitikinęs klaipėdietis.
Vos per keturis mėnesius jo sukurtas projektas iš asmeninės šeimos iniciatyvos išaugo į visoje Lietuvoje naudojamą skaitymo skatinimo priemonę. Tačiau pats Julius sėkmę matuoja ne vien vartotojų skaičiumi ar perskaitytais puslapiais.
„Pasakis man yra širdies projektas. Jei dėl jo nors vienas vaikas ar suaugęs perskaitys bent vieną knygą daugiau, žinosiu, kad visas tas laikas buvo prasmingas“, – sako Julius Senkus.
Nemokamą skaitymo dienoraštį galima išbandyti interneto svetainėje - čia.
