Klaipėda 19.2°C
Krova Klaipėdos uoste ir toliau auga. Per septynis šių metų mėnesius fiksuojama 15 proc. didesnė krova nei per tą patį laikotarpį pernai. Jau perkrauta daugiau nei 21 mln. tonų įvairių krovinių. Į viršų stiebiasi daugumos krovinių kreivės ir kompensuoja kai kuriuos praradimus.
Daugiausia Klaipėdos uoste per 7 šių metų mėnesius buvo krovinių konteineriuose bei atgabenta ratinėmis transporto priemonėmis.
Kroviniai konteineriuose šiuo metu sudaro 35 proc. visų per sausio–liepos mėnesius krautų krovinių. Palyginti šį laikotarpį su tuo pačiu metu pernai, šių krovinių srautas išaugo 37 proc. ir šiuo metu jau perkrauta 7,5 mln. tonų krovinių konteineriuose. Augimas fiksuojamas ir vertinant konteinerių krovą TEU (standartinio 20 pėdų dydžio konteineriai). Ji ūgtelėjo 29 proc. ir visai priartėjo prie taip laukiamos 1 mln. ribos – perkrauta beveik 800 tūkst. TEU.
Ro-ro kroviniai užima apie 17 proc. visų šių metų Klaipėdos uoste kraunamų krovinių. Į Klaipėdos uostą ratinėmis transporto priemonėmis atvežamų krovinių srautas, palyginti su pernai, išaugo 6 proc. ir pasiekė kiek daugiau nei 3,7 mln. tonų.
Ryškiausias augimas fiksuojamas iškasenų ir statybinių medžiagų krovos segmente. Praėjusių metų rezultatas šiemet yra 44 proc. geresnis. Jau perkrauta beveik 1,3 mln. tonų. Augantis šių krovinių srautas siejamas su Lietuvoje aktyviomis kelių ir geležinkelių statybomis.
Palyginti su pernai, šiemet trečdaliu išaugo suskystintų gamtinių dujų krova – perkrauta beveik 1,3 mln. tonų.
Saikingai teigiamos tendencijos ir naftos krovinių segmente – krova augo 2 proc., t. y. beveik 2,3 mln. tonų.
10 proc. augimas fiksuojamas ir vertinant per uostą keliaujančių žmonių srautus. Per šiuos metus į Klaipėdos uostą laivais atplaukė arba iš jo išplaukė daugiau nei 242 tūkst. keleivių, o kruiziniai laivai atplukdė dar per 44 tūkst. žmonių. Kruizinių laivų keleivių sulaukta 15 proc. daugiau nei tokiu laiku pernai.
Per 7 šių metų mėnesius fiksuojamas 17 proc. grūdų krovos mažėjimas, perkrauta kiek per 1,5 mln. tonų grūdų.
18 proc. mažėjo ir Klaipėdos uoste kraunamo metalo laužo. Kol kas perkrauta 698 tūkst. tonų. Vertinama, kad šios krovinių rūšies krovos rezultatams įtakos galėjo turėti Jungtinių Amerikos Valstijų muitai, kurie kiek sumenkino Turkijos metalo žaliavų poreikius.
Klaipėdos uoste perkrauta 388 tūkst. tonų medienos krovinių arba 12 proc. mažiau, pernai tokiu pačiu metu medienos buvo perkrauta 443 tūkst. tonų. Neženkliai, t. y. 3 proc., mažėjo trąšų krova.
Nereikšmingas 1 proc. mažėjimas žymi ir atplaukusių laivų statistiką. Kol kas sulaukta 3 084 laivų, pernai tokiu laiku jau buvo atplaukęs 3 121 laivas. Verta pastebėti, kad Klaipėdos uosto gilinimas atveria galimybes priimti daugiau krovinių galinčius gabenti didesnius laivus, tad nors laivų atplaukė kiek mažiau, jie per Klaipėdos uostą gabeno daugiau krovinių.
Kol kas tiek Rygoje, tiek Liepojoje krovos rezultatai krenta, tik Ventspilio uostui pavyko pasiekti 10 proc. augimą. Didžiausias – 8 proc. – krovos kritimas fiksuojamas Rygos uoste, Liepojoje praradimai siekia 7 proc.
Klaipėdos, Rygos ir Liepojos uostams pavyksta pasiekti konteinerių krovos augimą. Procentine išraiška ryškiausias, 31 proc. siekiantis augimas – Liepojoje, Klaipėdos uoste, kaip minėta, perkrauta 29 proc. TEU daugiau, Rygoje – 8 proc. augimas.
Vertinant perkautų TEU skaičius, Klaipėda tarp šių uostų išlieka nepralenkiama lydere. Klaipėdos uoste, kaip minėta, perkrauta beveik 800 tūkst. TEU, Rygoje – beveik 300 tūkst., Liepojoje – 4,4 tūkst.
Ventspilyje šis rodiklis susitraukė 31 proc., perkrauta 154 TEU.
