Klaipėda 15°C
Klaipėdos uostas devynis šių metų mėnesius fiksuoja stabiliai teigiamus rezultatus. Per tris ketvirčius Klaipėdos uoste jau perkrauta daugiau nei 30 mln. tonų krovinių, o tai yra 5 proc. geresnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai. Krovos suvestinės aiškiai atspindi šalies verslo ir pramonės poreikius bei indikuoja apie išlaikomą tranzitinių krovinių augimą.
„Klaipėdos uosto krovos rezultatai – svarbus šalies ekonomikos aktyvumo ir įsitraukimo į tarptautinę prekybą rodiklis. Trijų ketvirčių suvestinėse fiksuojame teigiamas tendencijas svarbiuose krovos segmentuose. Ūgtelėjusi grūdų krova – derliaus ir eksporto aktyvumo ženklas, augantis konteinerių srautas, ro-ro apimtis, suskystintųjų gamtinių dujų krova, aktyvi kruizinė laivyba ir kiti Klaipėdos uosto krovos skaičiai siunčia žinią apie Lietuvos pramonės ir verslo dinamiką, ryšius su partneriais pasaulyje ir svarbų Klaipėdos uosto vaidmenį stiprinant šalies ekonomiką. Nepaisant dinamiškos rinkos Klaipėdos uostas išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų ir tai yra nuoseklaus uosto planavimo, kryptingo infrastruktūros vystymo bei sutelkto ir profesionalaus uosto naudotojų darbo rezultatas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Remiantis Uosto direkcijos duomenimis, apimančiais visų Klaipėdos uoste veikiančių terminalų rezultatus, išskiriamos penkios svarbiausios krovinių rūšys, sudarančios reikšmingą dalį visos Klaipėdos uosto krovos: kroviniai konteineriuose, tarptautiniais keltais gabenamos transporto priemonės arba ro-ro kroviniai, naftos produktai, grūdai ir suskystintosios gamtinės dujos. Visose jose fiksuojamas krovos augimas.
Patikimas konteinerių krovos centras
Lyginant su praėjusių metų trijų ketvirčių duomenimis, krovinių konteineriuose segmente fiksuojamas 12 proc. augimas. Šiuo metu jau perkrauta 10,68 mln. tonų krovinių konteineriuose. Vertinant standartinio dydžio konteinerių (TEU) krovą, fiksuojamas itin geras rezultatas – per devynis šių metų mėnesius jau perkrauta 1 033 794 TEU. Jau penkerius metus iš eilės Klaipėdos uostas tampa 1 mln. TEU krovos kartelę pasiekiančiu uostu. Šiemet šis rodiklis pasiektas rekordiškai anksti – rugsėjį. Krovinių konteineriuose segmente ryškų augimą ir toliau išlaiko jūrinis tranzitas, šiemet į viršų pasistiebęs daugiau nei du kartus. Tai, kad Klaipėdos uostas tampa vis ryškesniu konteinerių krovos centru, lemia Uosto direkcijos įgyvendinti infrastruktūros projektai, leidžiantys priimti didžiuosius okeaninius laivus, bei užmegzti patikimi ryšiai su krovinių srautą užtikrinančiomis linijomis.
Ro-ro krovinių srautas artėja prie 5 mln. tonų krovos ir 81 tūkst. tonų lenkia praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatą. Šiemet jau perkrauta 4,94 tonų ro-ro krovinių. Vertinant laivais plukdomų krovininių transporto priemonių skaičių, išlaikomas panašus rezultatas kaip ir pernai – pergabenti 267 584 automobiliai, o pernai šis skaičius siekė 268 596.
Kroviniai konteineriuose ir ro-ro kroviniai sudaro 52 proc. visos Klaipėdos uosto krovos.
Iš Klaipėdos – į visą pasaulį
Naftos produktų krova, lyginant su pernai, augo 8 proc. Šiemet Klaipėdos uoste jau perkrauta 3,16 mln. tonų naftos produktų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį naftos produktų krova siekė 2,91 mln. tonų. Šiame krovinių segmente rezultatą augina eksporto krypties kroviniai.
Trečiąjį metų ketvirtį Klaipėdos uoste įsibėgėjo iki tol pagreičio stokojęs grūdų krovos tempas. Rugpjūtį padidėjusi naujojo derliaus krova sudarė prielaidas geresniam rezultatui, tad trijų ketvirčių krovos rezultatas siekia 2,82 mln. tonų ir 34 tūkst. tonų lenkia grūdų krovą tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiąją dalį Klaipėdos uoste perkraunamų grūdų sudaro lietuviškos kilmės grūdai, kurie iškeliauja į daugybę skirtingų šalių visame pasaulyje ir pasiekia net tolimuosius Mozambiką, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką.
Visus tris ketvirčius užtikrintai auga suskystintųjų gamtinių dujų krova. Šiuo metu jau perkrauta 2,08 mln. tonų, o tai yra net 22 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai per devynis mėnesius buvo pasiekta 1,71 mln. tonų riba. Klaipėdos uostas užtikrina ne tik Lietuvos poreikius, bet ir patenkina stabilią suskystintųjų gamtinių dujų paklausą regione.
Trijų šių metų ketvirčių trąšų krovos rezultatai praėjusių metų pasiekimus taip pat lenkia 22 proc. – Klaipėdos uoste jau perkrauta 1,37 mln. tonų trąšų. Pernai per devynis mėnesius trąšų krova siekė 1,12 mln. tonų. Didžiąją dalį – apie 65 proc. – Klaipėdos uoste perkrautų trąšų sudaro eksporto kryptis. Trąšas per Klaipėdos uostą eksportuoja Lietuvos gamintojai.
Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste jau perkrauta 1,36 mln. tonų iškasenų ir statybinių medžiagų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo pergabenta 1,68 mln. tonų. Kiek lėtesnis išlieka metalo laužo krovinių srautas. Šiemet jau perkrauta 798 tūkst. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį šių krovinių srautas siekė 836 tūkst. tonų. Šiųmetis medienos srautas Klaipėdos uoste kol kas nepaveja praėjusių metų – šiemet perkrauta 282 tūkst. tonų, o pernai per tris metų ketvirčius medienos segmente jau buvo pasiektas 463 tūkst. tonų rezultatas.
Kol kas Klaipėdos uoste sulaukta 9 proc. mažiau laivų. Pernai per devynis mėnesius į Klaipėdos uostą jau buvo atplaukę 4 127 laivai, o šiemet kol kas sulaukta 3 776 laivų. Mažesnis atplaukusių laivų skaičius ir auganti krova rodo, kad Klaipėdos uoste šiemet lankosi didesni ar labiau užpildyti laivai.
Atsiriekia vis didesnę rinkos dalį
Klaipėdos uostui ir toliau pavyksta išlaikyti lyderio tarp Baltijos uostų poziciją tiek pagal krovos rezultatus, tiek pagal tenkančios rinkos dalį. Praėjusiais metais tris metų ketvirčius Klaipėdos uostas baigė užimdamas 41 proc. Baltijos šalių uostų rinkos, o šiemet užimama rinkos dalis išaugo iki beveik 44 proc.
Klaipėdos uostas ir toliau išlieka vieninteliu tarp Baltijos valstybių uostų, kuriam pavyksta išlaikyti teigiamus krovos rezultatus. Ryga, Talinas, Ventspilis ir Liepoja tris metų ketvirčius baigia fiksuodami praradimus.
Rygoje krova krito 2 proc. ir iš viso siekia beveik 12 mln. tonų. Vertinant tonomis, ryškiausi praradimai – medienos krovinių segmente, kur netekta 423 tūkst. tonų, taip pat 206 tūkst. tonų mažiau perkrauta naftos produktų, 149 tūkst. tonomis mažėjo krovinių konteineriuose. Kitam Latvijos uoste – Ventspilyje – praradimai dar didesni, čia šiųmetis rezultatas 21 proc. menkesnis nei pernai. Ventspilio uostas 230 tūkst. tonų mažiau perkrovė naftos produktų, 82 proc. arba 100 tūkst. tonų susitraukė chemijos produktų krova ir šiemet siekia 22 tūkst. tonų. Liepojoje nuo metų pradžios perkrauta 11 proc. mažiau krovinių nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso krova Liepojos uoste siekia 4,52 mln. tonų. Ryškiausi praradimai šiame kaimyniniame uoste fiksuojami žemės ūkio produktų segmente – netekta 319 tūkst. tonų, 133 tūkst. tonų mažėjo ir statybinių medžiagų krova.
Estijos sostinės Talino uoste nuo metu pradžios perkrauta 4 proc. mažiau krovinių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ryškiausiai smuko skystųjų krovinių krova – lyginant su pernai, netekta 453 tūkst. tonų, 169 tūkst. tonų mažiau perkrauta biriųjų krovinių.
