Klaipėda 12.9°C
Kasmet Pajūrio regioniniame parke pasirodanti gelsva spalva skardžiuose ir ant susiformavusių varveklių daliai lankytojų kelia nerimą. Žmonės, pastebėję neįprastą atspalvį, neretai baiminasi, kad tai gali būti šlapimo ar komunalinių nuotekų pėdsakai, ir kreipiasi į parko direkciją su klausimais bei susirūpinimu. Tokios reakcijos ypač dažnos tose vietose, kur pats skardis nėra aiškiai matomas, nes yra apaugęs augmenija, o gamtos procesai tampa mažiau suprantami plika akimi.
Kaip informuoja Pajūrio regioninis parkas, iš tikrųjų šis reiškinys yra visiškai natūralus ir susijęs su vietovės geologine sandara. Olandų Kepurėje gruntiniai vandenys išsikrauna skardyje, o tekėdami per molingą morenos sluoksnį įgauna gelsvą spalvą. Šioje vietoje reiškinio prigimtis dažniausiai suvokiama lengviau, nes atviri skardžiai leidžia aiškiai matyti vandens judėjimą ir jo sąlytį su uolienomis.
Einant Karklės kryptimi, situacija keičiasi – skardis tampa mažiau išreikštas ir vietomis pasislepia po augmenija. Dėl to žmonėms sudėtingiau atpažinti natūralius procesus, o vizualinės asociacijos ima dominuoti prieš faktinius paaiškinimus. Būtent todėl kasmet gaunami laiškai, kuriuose morenos varveklių spalva interpretuojama kaip žmogaus veiklos padarinys.
Jeigu tokios vizualinės asociacijos būtų taikomos nuosekliai ir be platesnio konteksto, jas būtų galima perkelti ir Didžiojo pajūrio skardžio varvekliams. Tokiu atveju, pasitelkus vaizduotę, tektų net kurti mitologinius pasakojimus, pavyzdžiui, apie mamutą, kurio kaulų šioje teritorijoje yra rasta, pilnaties naktimis ateinantį į skardžius išlieti savo organizmo skysčių. Ši metafora atskleidžia, kaip lengvai natūralūs reiškiniai gali būti klaidingai interpretuojami, kai trūksta žinių apie jų kilmę.
Parko pranešime pabrėžiama, kad tokios spalvotos ledinės skulptūros skardžiuose ir paplūdimyje yra įprastas, kasmet pasikartojantis gamtos reiškinys Pajūrio regioniniame parke, nekeliantis jokios grėsmės.
