Klaipėda 12.9°C
Baltijos jūroje šią žiemą stebimas retas ir pastaraisiais metais beveik nefiksuotas reiškinys – neįprastai išplitusi ledo danga, kurios mastas pranoksta daugelį ankstesnių žiemų. Apie susidariusią situaciją savo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbia meteorologas Gytis Valaika, pabrėždamas, kad šių metų sausis buvo šalčiausias per pastaruosius šešiolika metų, o tai tiesiogiai lėmė intensyvų jūros apledėjimą.
Anot Gyčio Valaikos, šalia Lietuvos krantų susiformavęs ledas dar sausio pabaigoje buvo aiškiai matomas net iš palydovo. Tai liudija ne tik žemų temperatūrų poveikį, bet ir išskirtinį šios žiemos pobūdį. Šalti orai išsilaikė ir prasidėjus vasariui, todėl ledo danga nesitraukė.
Daugiausia iš rytų pučiantis šaltas vėjas nulėmė, kad jūrinis ledas šiuo metu yra kiek nutolęs nuo pakrantės. Ledo paviršiuje ryškiai matomos vadinamosios „ledo gatvės“ – išilgai vėjo krypties susiformavusios juostos, primenančios atmosferoje pasitaikančias debesų struktūras. Šios formos laikomos vienu iš ryškesnių šio reiškinio bruožų.
Meteorologas atkreipia dėmesį, kad pasikeitus vėjo krypčiai situacija galėtų staiga pakisti. Sustiprėjus vakarų vėjui, pradėtų kilti jūros lygis, o ledo masės imtų slinkti sausumos link. Tokiu atveju paplūdimiuose būtų galima išvysti ne atvirą vandens paviršių, o vėjo suneštą ledo lauką.
Paskutinį kartą reikšmingas Baltijos jūros apledėjimas buvo stebėtas 2011 metų žiemos antroje pusėje. Tuomet nuo kranto jūros vandens nesimatė, nors visa jūra visiškai neužšalo. Šių metų situacija išsiskiria ne tik ledo plotu, bet ir aiškiai matomomis struktūromis, kurios liudija apie išskirtinę meteorologinę raidą regione.
