Atėjus šalčiams pavojus kyla ne tik žmonėms, bet ir naminiams, ūkiniams bei benamiams gyvūnams. Žema temperatūra, vėjas ir drėgmė tampa rimtu išbandymu jų sveikatai ir gyvybei. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jų saugumo ir gerovės, imdamasis paprastų, tačiau itin svarbių veiksmų.
Šaltuoju metų laiku gyvūnams būtinas šiltas ir kaloringas, tačiau ne per riebus maistas. Juos rekomenduojama šerti du ar tris kartus per dieną, o vanduo taip pat turėtų būti ne ledinis, nes šiltesnis vanduo padeda palaikyti kūno šilumą. Per riebus maistas, ypač šunims, gali būti pavojingas ir sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kasos uždegimas.
Ne mažiau svarbūs ir tinkami pakratai. Šunų būdose, tvartuose ar pastogėse geriausia naudoti šiaudus, kurie sulaiko šilumą ir neįgeria drėgmės. Antklodės ar kiti audiniai nėra tinkamas pasirinkimas, nes jie greitai sudrėksta ir dar labiau šaldo gyvūną.
Didelę reikšmę turi ir apsauga nuo vėjo. Būdų angas verta pridengti užuolaidėlėmis ar kita užuovėja, kruopščiai užsandarinti plyšius. Ūkiniams gyvūnams būtinos sausos, nekiaurios patalpos be skersvėjų, nes nuolatinis vėjas ir drėgmė smarkiai didina peršalimo ir kitų ligų riziką.
Jeigu gyvūno būda ar pastogė nėra pakankamai sandari ar apšiltinta, reikėtų ieškoti laikino sprendimo. Šunį galima perkelti į ūkinį pastatą ar kitą nuo vėjo apsaugotą vietą. Net ir penkiais ar dešimčia laipsnių šiltesnė aplinka jau yra didelė pagalba. Tokiu atveju būtinas šiltas guolis – gyvūnas neturėtų gulėti ant plikos, šaltos žemės.
Ypatingo dėmesio nusipelno ir benamiai bei laukiniai gyvūnai. Svarbu palikti jiems užuovėjas ar galimybę patekti į saugią, nuo vėjo apsaugotą vietą. Taip pat būtina pasirūpinti, kad ūkiniai gyvūnai turėtų sausą, šiltą pakratą ir patikimą apsaugą nuo atšiaurių oro sąlygų.
Šaltis neatleidžia aplaidumo. Pasidalijimas šia informacija gali tapti lemtingu veiksniu ir išgelbėti gyvybę tiems, kurie patys savimi pasirūpinti negali.
Klaipėda 12.6°C
