Klaipėda 15.3°C
Klaipėdos uostas siekia plėtoti tvarios laivybos maršrutus. Kartu su partneriais iš Švedijos ir Estijos jau pavyko identifikuoti galimus naujus žaliuosius koridorius Baltijos jūroje, kuriuos ketinama išplėtoti. Ateityje žaliesiems koridoriams priklausantys uostai įgis konkurencinį pranašumą, kadangi jau bus sukūrę infrastruktūrą ir galės priimti aplinkai draugiškus laivus.
„Laivybos ir pramonės dekarbonizacija, keliami tvarumo tikslai – ne tolima ateities perspektyva, o šiandien prasidedanti transformacija. Žaliąjį kursą pasirinkęs Klaipėdos uostas nelieka atsargiu šių pokyčių stebėtoju – kuriame ir planuojame alternatyvių degalų tiekimo galimybes, plėtojame elektrifikaciją, įsitraukiame į žaliųjų laivybos koridorių planavimo, kūrimo ir vystymo iniciatyvas. Stiprindami Klaipėdos uosto galimybes atitikti rinkos tvarumo poreikius kartu stipriname jo lankstumą ir konkurencingumą tarptautinės laivybos rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Švedijos instituto finansuojamo projekto „BalticSea-GSC“ („Baltic Sea Green Shipping Corridors“) tikslas buvo sukurti pagrindą tolesniam žaliųjų laivybos koridorių vystymui Baltijos jūros regione, įtraukiant uostus, laivybos bendroves, viešojo sektoriaus institucijas, mokslo organizacijas ir kitus jūrų transporto grandinės dalyvius. Klaipėdos uosto komanda kartu su partneriais iš Švedijos aplinkosaugos tyrimų instituto (IVL) ir Baltijos uostų organizacijos (BPO) kiek daugiau nei metus gilinosi į daugybę su žaliaisiais laivybos koridoriais susijusių klausimų.
Klaipėdos uostas projekte buvo atsakingas už poreikių analizę, kurioje vertinti perspektyviausi laivybos segmentai, maršrutai ir praktinės sąlygos būsimiems žaliesiems koridoriams. Identifikuota, kad didžiausias potencialas Baltijos jūroje vystyti žaliuosius koridorius – ro-ro/ro-pax ir konteinerinės laivybos segmentuose.
Projekto metu vertinta Klaipėdos uosto infrastruktūra ir vykdomi projektai bei uosto galimybės tapti vienu iš žaliųjų laivybos maršrutų uostų. Konstatuota, kad Klaipėdos uostas jau turi dalį infrastruktūros, kuri gali būti panaudota vystant tokius koridorius. Klaipėdos uostui pranašumo suteikia krantinių elektrifikacijos projektai ir baigiami diegti elektros tiekimo nuo kranto įrenginiai tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams, taip pat perspektyva tokius įrenginius įdiegti ir kruiziniams bei konteineriniams laivams. Teigiamai vertinamos Klaipėdos uoste esančios LNG ir bio-LNG bunkeriavimo galimybės, uoste vystoma žaliojo vandenilio infrastruktūra ir metanolio saugojimo galimybės. Taip pat vertinamos metanolio bunkeriavimo galimybės.
Klaipėdos uosto ir projekto partnerių atlikta analizė tapo pagrindu kitam tvarios laivybos plėtojimo etapui – bus siekiama pereiti nuo bendros žaliųjų koridorių koncepcijos prie maršrutų įgyvendinimo sprendimų.
Šiuo metu Klaipėdos uostas yra įtrauktas į vieną žaliąjį laivybos maršrutą. Singapūro laivybos įmonės „X-Press Feeders“ žaliuoju metanoliu varomi konteinerius gabenantys laivai „Eco Umande“, „Eco Ponente“ ir „Eco Maestro“.
Šiemet Klaipėdos uosto direkcija kartu su partneriais išanalizavo žaliojo metanolio bunkeriavimo galimybes bei sukūrė tokias paslaugas galinčio teikti laivo koncepciją. Bendrovės „Moffat&Nichol Baltics“ atlikta analizė atskleidė, kad nors žaliojo metanolio rinka Baltijos regione dar tik formuojasi, ateityje laivybos linijoms patrauklūs bus tie uostai, kurie gebės pasiūlyti alternatyvių degalų bunkeriavimo paslaugas. Žaliojo metanolio bunkeriavimo paslaugas galinčio teikti laivo koncepciją sukūrė Vakarų laivų gamyklos grupei (VLG) priklausanti įmonė „Western Baltic Engineering“. Lankstiems veiklos scenarijams sekliuose vandenyse ir vietiniuose bunkeriavimo maršrutuose pritaikyta koncepcija numato 800 tonų talpą žaliajam metanoliui. Per metus šis laivas galėtų patiekti iki 250 000 tonų šių alternatyvių degalų.
